Jėgos treniravimo ypatumai [2023]

 

Treniruojant jėgą dažnumas yra labai svarbus faktorius, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, kokiu dažnumu reikia treniruotis. 

Jėgos treniravimas yra vienas svarbiausių kūno pasiruošimo sportui aspektų. Norint sėkmingai pasiekti savo tikslus, reikia ne tik pakankamai dažnai treniruotis, bet ir laikytis tinkamos mitybos ir atitinkamo poilsio režimo. Taigi, kadangi reikalingas ne tik tinkamas dažnumas, bet ir intensyvumas, šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su jėgos treniravimu.

Pradedantiesiems sportininkams rekomenduojama pradėti nuo 2-3 treniruočių per savaitę. Tai padės jums geriau susipažinti su jėgos treniravimo pagrindais ir leis jūsų kūnui prisitaikyti prie naujų apkrovų. Po kelių savaičių, kai jau jausite, kad įgijote patirties, galite pereiti prie 4-5 treniruočių per savaitę. Tai taip pat yra optimalus dažnumas patyrusiems sportininkams.

Tačiau, kaip minėjau anksčiau, dažnumas nėra vienintelis svarbus aspektas. Intensyvumas taip pat yra labai svarbus. Kad ir kaip būtų, reikia nepamiršti, kad per dažnos treniruotės gali sukelti pernelyg didelę apkrovą kūnui ir traumas. Todėl reikia laikytis tinkamos treniruočių intensyvumo ir apimties, o didinti apkrovą palaipsniui, kad jūsų kūnas galėtų prisitaikyti prie didesnės treniruočių apkrovos.

Kita svarbi tema, susijusi su jėgos treniravimu, yra tinkama mityba. Šiuo atžvilgiu reikia įsitikinti, kad jūsų organizmas gauna pakankamai baltymų, kurie yra būtini raumenų atsinaujinimui ir augimui. Rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug baltymų, pavyzdžiui, mėsą, žuvį, pupas, sojos produktus ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į angliavandenius, nes jie suteikia energijos mūsų organizmui. Angliavandenius galima rasti vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kt. Be to, svarbu laikytis pakankamo vandens suvartojimo, kad organizmas būtų gerai hidratuotas.

Nepamirškite ir riebalų svarbos. Tai gali būti keista, bet kūnui reikia tam tikros riebalų dalies, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti. Riebalai padeda absorbuoti tam tikras vitaminų grupes, kurios yra būtinos jūsų kūno sveikatai. Taigi, rekomenduojama valgyti sveikus riebalus, pvz., avokadus, riešutus, sėklas, alyvuogių aliejų ir kt.

Poilsio režimas yra dar viena svarbi tema. Jūsų kūnui reikia laiko atsigauti tarp treniruočių, kad jūsų raumenys galėtų atsistatyti ir augti. Todėl rekomenduojama leisti bent vieną dieną per savaitę poilsio ir nedaryti per daug treniruočių iš eilės. Tai gali sukelti pernelyg didelę apkrovą jūsų kūnui ir sukelti pernelyg didelį nuovargį, kurio pasekmės gali būti negatyvios. 

Kitas svarbus aspektas yra atsakingas požiūris į treniruočių techniką. Tai yra būtina, kad išvengtumėte traumų, kurios gali kelti grėsmę jūsų jėgos treniravimo tikslams. Tinkamas jėgos treniravimo technikos praktika padės išvengti traumų ir suteiks jums gerų rezultatų. Patartina kreiptis į specialistą ar trenerį, kuris galėtų patarti, kaip geriau atlikti tam tikrus pratimus.

Baigiant, noriu atkreipti dėmesį, kad jėgos treniravimas yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja kantrybės, pasiryžimo ir tinkamų priemonių. Taigi, jei norite pasiekti savo tikslus, turite laikytis tinkamos mitybos, atidžiai stebėti savo treniruočių dažnumą ir intensyvumą, laikytis tinkamo poilsio režimo ir, svarbiausia, nepamiršti apie tinkamą treniruočių techniką. Tai yra raktas į sėkmingą jūsų jėgos treniravimo procesą.

Pramankštos ir jos svarba treniruotei ir traumų prevencijai

Pramankšta yra labai svarbus elementas prieš pradedant bet kokią treniruotę. Atliekami įvairūs judesiai paruošia organizmą fizinei veiklai ir intensyvumui. Pavyzdžiui, šiek tiek įšilus, atlikę kelis tempimų ir sukinių pratimus, žmogus gali ištverti didesnį fizinį krūvį ir sumažina traumų tikimybę.

Pramankštų privalumai yra labai platūs. Ji padeda pagerinti kraujotaką, sušildyti raumenis, padidinti sąnarių paslankumą ir sumažinti raumenų sužeidimų riziką. Kai pradedame treniruotę, mūsų organizmas yra šaltas ir padidėjęs krūvis gali sukelti sužalojimus. Pramankštų atlikimas padeda išvengti tokio rizikingo scenarijaus ir užtikrina, kad kiekvienas pratimas būtų atliekamas saugiai ir efektyviai.

Taigi, kokios pramankštos geriausiai tinka prieš treniruotę? Visų pirma, rekomenduojama pradėti nuo paprastų tempimų, tokių kaip kojų, rankų ir kaklo tempimai. Tai padeda sušildyti raumenis ir sąnarius, kad būtų lengviau atlikti sudėtingesnius pratimus. 

Kojų tempimai yra ypač svarbūs, nes dauguma treniruotės pratimų yra susiję su kojų raumenimis. Rekomenduojama atlikti kelis kojų raumenų pratimus, tokias kaip pasilenkimai į apačią, pasilenkimai kryžiuojant kojas, šoniniai posūkiai, šlaunų ir blauzdų raumenų tempimai. Tai padeda atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti per didelį spaudimą keliams ir sąnariams.

Rankų tempimai taip pat yra svarbūs, ypač jei treniruojate rankų raumenis. Štai keli rankų raumenų tempimo pratimai, kuriuos galite atlikti prieš treniruotę: pirštų tempimai, plaštakos tempimai ir rankų sukimas. Visa tai padeda pagerinti sąnarių judrumą ir padidinti raumenų lankstumą.

Tempimai yra svarbus pramankštos elementas, kuris padeda paruošti raumenis ir sausgysles treniruotei. Pradedant nuo kaklo tempimų ir baigiant kojų tempimais, jie gali būti naudingi bet kokiai sporto šakai ar fiziniam aktyvumui. Kaklo tempimai padeda atpalaiduoti kaklo raumenis, kurie gali būti labai įtempti nuo padėties prie kompiuterio ar nuo miego. Rankų ir pečių tempimai gali būti naudingi sportininkams, kurie dažnai naudoja rankas ir pečius, pavyzdžiui, krepšinio ar rankinio žaidėjams. Juosmens ir klubų tempimai yra labai svarbūs, nes šie raumenys gali būti stipriai apkrauti arba nesubalansuoti dėl mūsų įprastos veiklos. Kojų raumenų tempimai yra naudingi, ypač bėgant ar sportuojant su šuoliais, nes jie padeda išlaikyti geros kokybės judesius ir sumažinti traumų riziką.

Sukiniai yra kitas svarbus pramankštos elementas, kuris padeda raumenims ir sausgyslėms paruošti treniruotei. Ši pratimų rūšis padeda nustatyti tinkamą koordinaciją ir sustiprinti raumenų grupes, kurios reikalingos judėjimams. Taip pat padeda užtikrinti, kad raumenys būtų tinkamai ištempti, prieš pradedant treniruotę. Sukinius galima padaryti su skirtingais įrankiais, pavyzdžiui, su kamuoliu, lazda ar virvute. Jie taip pat gali būti padaryti su keliomis raumenų grupėmis arba tiksliai nukreipti į vieną raumenų grupę.

Viena iš svarbiausių tempimo pratimų naudų yra jos poveikis raumenų atsipalaidavimui. Tempimo pratimų metu, mūsų raumenys įsitempia ir  todėl po treniruotės gali būti jaučiamas skausmas ir diskomfortas. Tuo tarpu, tempimo pratimų metu raumenys tampa atsipalaidavę, o tai gali sumažinti raumenų skausmą po treniruotės.

Be to, pramankštos gali pagerinti kūno laikyseną ir padėti išvengti traumų. Treniruotės metu, ypač svorio kėlimo metu, gali būti didelis slėgis ant stuburo ir nugaros raumenų. Atlikus tam tikrus pramankštų pratimus, galima pagerinti kūno laikyseną ir suaktyvinti nugaros raumenis, todėl sumažėja traumų rizika.

Be to, pramankštų pratimai gali pagerinti kūno lankstumą, kuris yra labai svarbus bet kokio tipo treniruotėse. Prieš treniruotę atlikti tam tikrus tempimo ir sukimo pratimus gali padėti išvengti raumenų susižalojimų treniruotės metu, o taip pat pagerinti kūno lankstumą, leidžiantys atlikti sudėtingesnius pratimus.

Be to, pramankštų pratimai gali padidinti energijos lygį ir gerinti nuotaiką. Šie pratimai gali padėti išvengti nuovargio ir užtikrinti, kad būtumėte pasiruošęs treniruotei. Pramankštos gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti streso lygį, o tai gali pagerinti bendrą nuotaiką ir pagerinti treniruotės rezultatus.

Galų gale, pramankštos yra svarbus elementas, kuris padeda užtikrinti saugų ir efektyvų treniruočių procesą. Teisingai atliekami pramankštų pratimai padeda išvengti traumų, pagerinti kūno lankstumą ir koordinaciją, pasiruošti psichologiškai ir pagerinti fizinę būklę.

I lygio karinės kovinės savigynos sistema

  

Karinės kovinės savigynos sistema kariuomenėje brendo labai senai. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo nemažai sovietinės armijos karių, kurie turėjo turėjo didelę patirtį įvairiose kovų menų stiliuose. Kai Lietuvos kariuomenės vadu tapo gen. ltn. Arvydas Pocius, buvo duota užduotis pagaliau sukurti veikiančią karinės kovinės savigynos sistemą. Užduotis buvo patikėta LK Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Fizinio rengimo centro specialistam ir taip pat kitų LK padalinių didžiausią patirtį turintiems kariams. Po daugelio diskusijų ir tarpusavio išsibandymų kurių sporto šakų veiksmai veikia geriausiai mūšio sąlygomis, buvo nuspręsta kariuomenės savigynos sistemą suskirstyti į tris lygius.

Dabar pakalbėsime apie I lygio karinės kovinės savigynos rengimo sistemą. 

I lygio karinės kovinės rengimo sistemą sudaro 44 veiksmai + kova su ginklo imitacija. Sistema taip pat sudaryta taip, kad karys rengimą pradėtų nuo pačių bazinių pratimų. Pirmiausia kariai mokomi taisyklingo judėjimo, kovinės stovėsenos užėmimo, koordinacinių pratimų, bazinių smūgių rankomis ir kojomis bei gynybos nuo jos, taip pat puolamųjų bei gynybinių veiksmų su lazda ir peiliu ir šiek tiek imtynių technikos. 

Karinės kovinės savigynos I lygio rengimas svarbus tuo, kad karys įgauna bazinius savigynos įgūdžius, išmoksta gauti "kontakto". Šiuolaikinis jaunimas kontaktą supranta tik muštynes kompiuteriniame žaidime, o čia dažnai tenka matyti tas išsigandusias akis ir stumti karius vienas prie kito. Per kovinės savigynos pratybas nušaunamas ir antras zuikis - jas galima išnaudoti ir kaip fizinių ypatybių (ištvermės, greitumo, jėgos, lankstumo ir kt.) lavinimo pratybas. Tik reikia pratybų metu duoti tikslingą krūvį. Tai galima pasiekti per mokomąsias kovas, specialiąsias situacines pratybas ir kt. 

Pats esu vedęs intensyvų 2 savaičių I lygio kursą, kurio metu turėjau ir šiek tiek lankiusių kovines sporto šakas, ir visiškai "žalių", kurie neturėjo jokio supratimo. Po 2 savaičių visi kariai geba išlaikyti testą ir parodyti bazines žinias, bei geba su sukovoti 1 minutę su automatinio šautuvo imitacija. 

Kas pasirodo sudėtinga, tai pratybų tęstinumas. Grįžę po mokymų tiek kariai, tiek vadai nebeskiria dėmesio rengimui, todėl įgūdžiai dažniausiai pasimiršta. 

I lygio testas apima visus 44 klausimus bei mokomąją kovą. Karys turi įvykdyti bent 70 proc. testo per 15 min. Dažniausiai įgudę kariai testą įvykdo per  8-11 min. 

Apibendrinus galima teikti, kad I lygio kovinės savigynos rengimas labai reikalingas LK. Kariai įgauna bazinių žinių, gerėja jų motorika ir savisaugos įgūdžiai, taip pat įgaunami baziniai savigynos įgūdžiai, kurie praverčia ne tik  kariuomenėje, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat, tai yra pamatas gerinti karių socializaciją, tarpusavio santykius, didinti pasitikėjimą savimi. 

Įvykdęs I lygio testą karys paruošiamas tolimesniems LK karinės kovinės savigynos rengimo lygiams. 

Profesoriaus A. Skurvydo mintys apie storėjimą

Penkios priežastys, kodėl taip gali būti:"Dažnai girdžiu: aš valgau nedaug ir daug judu, bet storėju!|

prof. A. Skurvydas 

1) Valgote pvz., tik vakare, nors ir Jūsų vakaro porcija ir yra mažesnė nei kito trijų kartų per dieną valgymo suma, tačiau metabolizmo procesai reikšmingai sulėtėja dėl vieno karto valgymo ir organizme yra paleidžiama daugybę mechanizmų, kad dėti į "atsargas" (riebalus) ir taip negausias kalorijas.

2) Valgote tris kartus per dieną, tačiau daug vartojate lengvai pasisavinamų angliavandenių (pvz., cukraus, krakmolo, pyragaičių, torto, ledų, saldainių, saldžių gėrimų). Tada taip pat sulėtėja metabolizmas per parą. Tada galima sakyti, kad "kalorijos ne visados yra lygios". Kievkiena "cukraus kalorija", nors ir greitai sunaudojama, tačiau didesnę dalį energijos cukrus atideda atsargoms, nei pvz., suvalgius mėsos ar net riebalų.

Sveikas maistas

3) Nors Jūs per dieną ir surenkate 10000 žingsnių (tai labai gerai), tačiau trūksta ir intensyvumo, ir reguliarumo - pvz., vakare po "10000 žingsnių" apie 4-6 valandas "pakabinate kojas ant sofos", o dienos metu užsisėdite ilgiau nei 1 valandą iš eilės (ko organizmas ypač nemėgsta).

Žingsniai

4) Stresas. Jis veikia panašiai, kaip ir cukrus - išderina metabolizmą, po kurio suintensyvėja atsargų kaupimas ir ypač kūno viduje.

5) Ši priežastis, kurios pakeisti negalima - tai genetika. Jei Jūs turite nutukimą stimuliuojančius genus, tada Jums reikės apie du-tris kartus daugiau judėti ir labiau prižiūrėti "kalorijas" nei tam, kuris tų genų turi mažiau. Manoma, kad genetika įtakoja apie 25 procentus nutukimą, o pirmosios keturios 60 procentų. 15 procentų - kitos priežastys, kurių dauguma dar neaiškios.".

Genetika

Pagrindiniai fizinio rengimo principai

 

Fizinio rengimo principai

                    

Fizinio rengimo principai yra kertiniai dalykai, kurių laikantis bus galima pasiekti teigiamų rezultatų. Sportuojantys žmonės, ypač tie, kurie pradeda ir kuriems trūksta žinių, kartais nesupranta, kad tam tikras elgesys su savimi gali atnešti ne tik teigiamų pokyčių organizme, tačiau ir pabloginti savijautą ir psichologinę būklę. Treniruojantis būtina laikytis tam tikrų principų. Pagrindiniai fizinio rengimo principai:

1. Reguliarumo principas. 

2. Fizinio krūvio didinimo principas. 

3. Atsistatymo principas.

 4. Pusiausvyros principas. 

5. Įvairumo principas. 

6. Specifiškumo principas.

Panagrinėkime kiekvieną atskirai. 👇

1. REGULIARUMO PRINCIPAS.

Norint pasiekti gerų rezultatų neužtenka tik užeiti į sporto salę ir pasidaryti asmenukę prie treniruoklių ar išrietus sėdimąją dalį pozuoti prie veidrodžių.  Reguliarus krūvis yra būtinas sportuojančiojo organizmui, kuris gerina fiziologinius procesus, susijusius su organizmo fizine veikla. Norint pasiekti pozityvių pokyčių reikia reguliariai sportuoti, nusistatyti realius tikslus ir nepervertinti savo galimybių. Kam užsisakyti 1 metų abonementą jei į salę ateini vieną kartą per savaitę ar 3 kartus per mėnesį? Tam tikras organizmo ypatybes išlavinsi tik tada, kai reguliariai lankysi užsiėmimus ir atlikinėsi pratimus. Ištvermės lavinimas turi savo discipliną, jėgos lavinimas - dar kitus niuansus, kitos ypatybės taip pat turi savo ABC, todėl tenka dažnai sau įspirti į užpakalį norint vizualių pokyčių. 

Fizinio rengimo principai

                

2. FIZINIO KRŪVIO DIDINIMO PRINCIPAS.

Sportuojant nevertėtų atlikinėti ilgą laiką tų pačių pratimų kaskart vis taip pat. Pvz., jei nori treniruoti ištvermę ir gerinti savo širdies ir kraujagyslių pajėgumą, vertėtų didinti intensyvumą, bet tik tada, kai praeitas pradinis pasiruošimas ir organizmas yra tam pasiruošęs. Tas pats galioja ir jėgos ar lankstumo lavinimui. Norint judėti į priekį reikia didinti intensyvumą arba atlikimo apimtį. Jei prieš savaitę lengvai pakėlėte svarmenį, gal kitai treniruotei reikėtų užsidėti daugiau "blynų" ant štangos?  Mūsų organizmas yra labai protingas ir teisingai su juo besielgiant jis prie krūvio adaptuojasi. Tik dėl to ir gerėja mūsų ištvermė, jėga, lankstumas ir kitos savybės. 

3. ATSISTATYMO PRINCIPAS.

Po geros treniruotės ateina motyvacijos pliūpsnis, praėjus kiek laiko pasimato ir pirmieji rezultatai, kartais žmonės užsikabina taip stipriai, kad pamiršta labai svarbų fizinio rengimo aspektą - poilsį. Poilsio nebuvimas tarp treniruočių gali iššaukti traumas, psichologinį disbalansą, pervargimą ir panašiai, todėl VISADA treniruotes reikia derinti su poilsiu. Poilsis nebūtinai turi būti gulėjimas lovoje ir čipsų gliaudimas, tačiau tai gali būti aktyvus laisvalaikis lauke, vaikščiojimas ir panaši veikla. 

Fizinio rengimo principai

                

4. PUSIAUSVYROS PRINCIPAS.

Lavinant fizines ypatybes žmonės kartais pamiršta, kad jų kūnas nesudarytas tik iš bicepso ir sixpack'o. Treniruojantis būtinas visų organizmo funkcijų ir raumenų grupių tikslingas lavinimas. Dažnai juokiamasi, kad penktadienis yra kojų diena ir daugelis ją praleidžia, tačiau dažnai tie patys asmenys vaikšto su puikiai išvystyta viršutine raumenų grupe, tačiau kojos būna kaip pas perkarusį viščiuką. Taip pat dažnas treniruoklių salės lankytojas pamiršta ugdyti ir bendrąją ištvermę, išbėgti pabėgioti, žaisti judriuosius žaidimus ar vykdyti kokią kitą veiklą, kuri pulsą pakeltų bent iki 70-80 MŠSD. Treniruojant save būtina apimti visą organizmą. 

Fizinio rengimo principai

5. ĮVAIRUMO PRINCIPAS.

Treniruoklių salėje dažnas pamiršta, kad vieną raumenų grupę galima pabandyti apdirbti ne tik baziniais pratimais, tačiau šiek tiek pasukus galvą galima surasti ir kitokių pratimų, kurie paįvairins treniruotę. Pvz., atsispaudimai plačiai, siaurai, su skirtinga rankų atremtimi ir pan. Štangos stūmimas, įvairiais kampais, prisitraukimai įvairaus pločio paėmime ir pan. Kuo labiau įvairinsite pratimus, tuo jūsų kūnui bus įdomiau ir tuo labiau jis tobulės, kadangi jam vis reikės prisitaikyti prie įvairesnių sąlygų. 

 

Fizinio rengimo principai

                        

Pabaigai. Fizinis rengimas reikalauja nemažai žinių. Žinojimas apsaugoja sportuojantį nuo traumų ir prastų rezultatų. 

Ar neteisingas treniravimasis yra geriau negu jokio treniravimosi? Parašykite savo nuomone komentaruose.  👊

Pirmadienio treniruotė

Pirmadienis... 

Savaitė nusimato įdomi, ant nosies lauko pratybos,  praeita savaitė - planavimas, ši šiek tiek ramesnė. Nepavyko praeitą savaitę tinkamai pajudėti, tai šią savaitę reikia pradėti tiek tiek judriau. 

Vakar dieną su rajono bendraminčiais atlakstytas futbolas, nei daug, nei mažai - 7 km, šiandien toks lengvas tingulys, tačiau tarnybos metu prisiverčiau išsijudinti. 

Nieko labai ypatingo, tačiau šiandien išspausti rezultatai:

1 apšilimui 20 minučių važiavimas dviračiu/kintančiu metodu

2 prisitraukimai 3×8

3 štangos stumimas gulint 3×8

4 lenktos štangos kėlimas bicepsui 3×8

5 pritūpimai su svoriu šone nuleista ranka/keičiant ranką 3×15

6 nugaros tiesimas ant suolelio 3×15

7 prisitraukimai bicepsui siaurai 3×8

8 susilenkimai 5×30

Pulsas nedidelis, trukmė - apie pusantros h.

Fizinio rengimo poveikis karių psichinei sveikatai ir kaip tai gali padėti kovoti su stresu ir psichologinėmis problemomis

FIZINIO RENGIMO POVEIKIS KARIŲ PSICHINEI SVEIKATAI

Fizinis rengimas yra esminis elementas karių parengime, tačiau dažnai pamirštamas kiti karių sveikatos aspektai, tokie kaip psichinė sveikata. Psichologinė sveikata taip pat yra būtina, norint būti sėkmingu kariu. Tyrimai rodo, kad fizinis rengimas gali turėti teigiamą poveikį karių psichinei sveikatai ir padėti jiems kovoti su stresu ir psichologinėmis problemomis.

Vienas iš fizinio rengimo privalumų yra tai, kad fizinis aktyvumas padeda išsiskirti endorfinams, kurie yra malonumo hormonai, skatinantys gerą nuotaiką ir sumažinantys stresą. Sportuojant, kūnas išskiria endorfinus, kurie gali sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą nuotaiką. Be to, fizinis rengimas taip pat padeda sumažinti riziką susirgti psichikos sutrikimais, tokiomis kaip depresija ir nerimas.

Karių profesija yra kelianti nemažai streso, ir fizinis rengimas gali padėti susidoroti su stresu ir padidinti jam atsparumą. Sportuojant, kūnas išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis, kurie padeda kovoti su stresu. Tačiau, jei streso lygis yra per didelis, tai gali turėti priešingą poveikį ir būti žalingas. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp fizinio aktyvumo ir poilsio, kad būtų išvengta per didelio streso.

Kitas būdas, kaip fizinis rengimas gali padėti kariams kovoti su psichologinėmis problemomis, yra per socialinį ryšį. Sportuojant kartu, karių bendruomenė gali būti labai stipri ir vienas kitą palaikančių grupių. Tai ypač svarbu, kai karys jaučiasi izoliuotas arba nesugeba susidoroti su savo psichologinėmis problemomis. Sporto komanda arba treniruočių partneriai gali padėti kariui jaustis reikalingu ir palaikomu.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad fizinis rengimas neturėtų būti vienintelis streso valdymo būdas. Kariams taip pat reikia kitų streso valdymo įrankių, tokių kaip mokymasis atsipalaiduoti, meditacija arba kiti nusiraminimo metodai. Taip pat būtina, kad kariai ir karių vadai būtų supažindinti su streso valdymo technikomis ir gebėtų jas taikyti per mokymus ir renginius.

Pabaigai, reikia paminėti, kad fizinis rengimas negali visiškai išgydyti psichologinių problemų. Tačiau jis gali padėti karininkams išlikti sveikiems ir susidoroti su stresu ir psichologinėmis problemomis. Kadangi vadai yra atsakingi už savo karius jie privalo rūpintis savo karių sveikata, o fizinio rengimo skatinimas yra svarbus žingsnis į gerovę visos kariuomenės atžvilgiu.

Svarbu pabrėžti, kad fizinis rengimas turėtų būti suderintas su kitais sveikatos elementais, tokius kaip mityba, miegas ir poilsis. Tik tokiu būdu galima pasiekti geriausius rezultatus ir pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Taigi, kad ir kokios būtų karių pareigos, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo fizinę, ir psichinę sveikatą, kad kiekvienas karys galėtų atlikti savo užduotį kaip galima geriau. 

Kaip atliekamas Karių fizinio parengtumo testas (KFPT)?

KAIP ATLIEKAMAS KFPT? 

Karių fizinio parengtumo testas (KFPT), arba kitaip liaudiškai tariant - FIZO, tai bene svarbiausias kasmetinis fizinio rengimo renginys. 

KFPT sudaro 3 pagrindiniai pratimai (pagal eiliškumą): 

1. Atsispaudimai

2. Susilenkimai

3. 3000 m bėgimas

KFPT

KFPT

 

Reikalavimus KFPT pateikiau šioje nuorodoje https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html 

Kolega iš LK Karo akademijos susuko puikų vaizdo įrašą ir pateikė kaip reikia taisyklingai atlikti KFPT ir ko galima tikėtis testavimo metu. Video žemiau👇

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

 

Karių fizinio parengtumo testavimas

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

Karių fizinis rengimas yra fizinio išankstinio rengimo procesas, skirtas parengti karininkus ir karius tarnybai jų kariuomenėje. Šis rengimas apima fizinį pratimų kompleksą, kuris padeda kariams užtikrinti gerą fizinę būklę, kad jie galėtų sėkmingai vykdyti savo vadų iškeltas užduotis.

Karių fizinis rengimas apima įvairius pratimus, kurie padeda gerinti aerobinę ištvermę, jėgą, lankstumą ir greitumą. Tai gali apimti bėgimą, plaukimą, šuolius, gimnastinius judesius ir kitus pratimus, priklausomai nuo karinės tarnybos specifikos.

Be fizinio pratimų komplekso, karių fizinis rengimas taip pat apima tinkamą mitybą ir poilsio režimą, kurie padeda užtikrinti gerą sveikatą ir fizinę būklę. Karių fizinis rengimas yra svarbus, nes tai padeda kariams išlaikyti fizinę būklę ir būti fiziškai pasiruošus vykdyti jiems iškeltus uždavinius.

Kalbant apie Lietuvos kariuomenėje vykdomą fizinį rengimą, jį galima suskirstyti į bendrąjį ir specialųjį. Bendrojo fizinio rengimo metu kariai gali mokytis, tobulinti arba palaikyti fizines ypatybes.

Nuolatinės privalomosios tarnybos kariai (NPPKT), kitaip tariant, šauktiniai, vykdo fizinį rengimą per rytines mankštas, taip pat vykdo treniruotes ratu. Pastebėtina, kad jaunuoliai pašaukiami atlikti tarnybą ateina labai silpni ir turi labai mažai žinių kaip taisyklingai atlikti bazinius pratimus. 

Kalbant apie PKT tarnybos karius, galimas individualus arba kolektyvinis fizinis rengimas. Kariuomenės vado FR reikalavimuose nurodyta, kad kariams kasdienės tarnybos metu reikia skirti nemažiau kaip 4 valandas kolektyviniam ir 2 valandas individualiam fiziniam rengimui per savaitę (LK štabai išskiriami ir jiems kolektyvinis FR nebūtinas 👀😅). Kolektyvinis FR gali būti vykdomas per įvairias treniruotes ratu, kovinę savigyną, karinį plaukimą, kliūčių ruožo kliūčių įveikimą, judriuosius žaidimus ir panašią veiklą.

Kliūčių ruožas

Individualiam FR vykdyti naudojama tokia FR forma kaip fizinė saviruoša. Tai kai karys savarankiškai, kryptingai ugdo savo fizines ypatybes. Nors pats pastebėjau, kad kariai mieliau tą laiką naudoja anksčiau pabėgti namo (kadangi skirtas laikas dažniausiai būna tarnybos laiko pabaigoje). Mano nuomone, tai tikrai didelė problema - laikas neišnaudojamas tinkamai. Apie tai plačiau - kituose straipsniuose.

Kalbant apie specialųjį fizinį rengimą, kai kurių padalinių kariams, kurių tarnyba reikalauja tam tikrų specifinių įgūdžių, į savo fizinį rengimą įsitraukia jų kovinei veiklai būdingas fizinio rengimo priemones. Pvz., Kovinių narų tarnybai reikalingi geri įgūdžiai vykdant veiksmus vandenyje, Karo policijai gal būtų pravartu vykdyti kovinę savigyną ir pan., todėl padalinių vadai vertina iškeltus uždavinius ir patys renkasi ką galima įsitraukti į kovinio rengimo ciklą. 

Pirmajam kartui tiek, tikiuosi atradote kažko naudingo. 😎