Lietuvos kariuomenės fizinio parengtumo testas: pagrindinės užduotys ir jų reikšmė

Lietuvos kariuomenė laikosi aukštų fizinio pasirengimo standartų, siekdama užtikrinti, kad kariai būtų pasirengę kovai bet kokiomis sąlygomis. Fizinio parengtumo testas (KFPT) yra viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių įvertinti karių pasirengimą. Šis testas apima tris pagrindines užduotis: atsispaudimus, susilenkimus ir 3 kilometrų bėgimą.

1. Atsispaudimai – jėgos ir ištvermės testas

Atsispaudimai vertina kario viršutinės kūno dalies jėgą ir ištvermę. Tai pagrindinis testas, kuris matuoja ne tik jėgą, bet ir ištvermę – gebėjimą atlikti fizinį darbą ilgą laiką. Atsispaudimai yra svarbūs tiek kasdieniame tarnybos gyvenime, tiek kovos sąlygose, kai reikia išlaikyti kūno jėgą ir stabilumą.

2. Susilenkimai – stiprumo ir lankstumo testas

Susilenkimai, arba atsilenkimai, vertina kario pilvo raumenų stiprumą ir jų ištvermę. Tai itin svarbu mūšio lauke, nes stiprūs pilvo raumenys padeda išlaikyti pusiausvyrą ir prisitaikyti prie įvairių situacijų. Be to, stiprūs pilvo raumenys padeda apsaugoti vidaus organus ir pagerina bendrą kūno laikyseną.

3. 3 kilometrų bėgimas – ištvermės ir širdies kraujagyslių sistemos testas

3 kilometrų bėgimas yra vienas svarbiausių testų, matuojančių kario ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos efektyvumą. Bėgimas šiuo atstumu ne tik tikrina kario gebėjimą ištverti ilgą fizinį krūvį, bet ir suteikia naudingos informacijos apie kario bendrą sveikatą ir pasirengimą atlikti sudėtingas užduotis. Kariai, kurie sugeba greitai ir efektyviai įveikti šį atstumą, yra gerai pasirengę ekstremalioms situacijoms, kurios gali kilti mūšio metu.

4. Testo svarba kariuomenės pasirengimui

Fizinis parengtumas yra būtinas karių pasirengimui ir efektyvumui mūšio lauke. Geras fizinis pasirengimas padeda kariai greitai ir efektyviai atlikti įvairias užduotis, nesvarbu, ar tai būtų bėgimas per mūšio lauką, ar kovos situacija. Testo užduotys – atsispaudimai, susilenkimai ir 3 km bėgimas – leidžia kariuomenei įvertinti, ar kariai turi reikiamą fizinį pasirengimą vykdyti savo misijas.

5. Testo tobulinimas ir ateities tendencijos

Fizinio parengtumo testas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų šiuolaikinius karių pasirengimo standartus. Ateityje gali būti įtraukti papildomi testai, kurie dar labiau padėtų įvertinti karių ištvermę ir jėgą. Testo sudėtis gali būti adaptuota, kad atitiktų tiek fizinius, tiek psichologinius karių iššūkius, su kuriais jie susiduria įvairiose misijose.

Išvados

Fizinio parengtumo testas yra esminis Lietuvos kariuomenės pasirengimo elementas. Atsispaudimai, susilenkimai ir 3 kilometrų bėgimas padeda nustatyti karių fizinį pasirengimą ir pasiruošimą kovai. Tai ne tik fizinių gebėjimų, bet ir psichologinio atsparumo išbandymas, kuris užtikrina, kad kariai galės atlikti savo misijas sėkmingai ir efektyviai.

Karių fizinio parengtumo testo reikalavimus rasite čia https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html 

Pagrindinės klaidos atliekant fizinio rengimo testus ir kaip jų išvengti

p>Fizinio rengimo testai – tai ne tikbandymas, reikalaujantis jėgos, ištvermės ir pasiruošimo, bet ir protingo požiūrio į treniruočių procesą. Dažnai kariuomenės nariai ir sportininkai susiduria su problemomis dėl netinkamo pasirengimo ar testų atlikimo. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai daromas klaidas, remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis, ir pateiksime patarimus, kaip jų išvengti.

#### 1. **Netinkamas pasiruošimas – per intensyvios ar nepakankamos treniruotės**

**Klaida:** Daugelis karių ir sportininkų linkę per daug stengtis treniruotėse arba, priešingai, nepakankamai treniruotis. Per intensyvios treniruotės gali sukelti raumenų perkrovą, traumų riziką ir nepakankamą atsigavimą prieš testą, o per mažas pasiruošimas gali lemti prastus rezultatus ir nesėkmes.

**Mokslinis pagrindas:** Mokslininkai pabrėžia, kad periodizacija – tai esminė sėkmingo pasirengimo dalis. 2020 m. tyrimas, atliktas Tarptautiniame sporto mokslų žurnale („International Journal of Sports Science“), parodė, kad sportininkai, kurie naudojo subalansuotą treniruočių periodizaciją, pasiekė geresnių rezultatų ir patyrė mažiau traumų nei tie, kurie per daug ar per mažai treniravosi.

**Sprendimas:** Treniruotės turėtų būti planuojamos pagal testų struktūrą ir atliekamos laipsniškai didinant krūvį. Poilsio dienos ir atsigavimo metodai (pvz., miego kokybės gerinimas, tinkama mityba, tempimo pratimai) yra būtini, kad kūnas atsigautų ir būtų pasiruošęs testams.

#### 2. **Netaisyklinga pratimų atlikimo technika**

**Klaida:** Atliekant atsispaudimus, prisitraukimus ar sėdimus pratimus, netaisyklinga technika yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurios kariai negauna pilnų taškų arba pratimai neįskaitomi. Dažnai pasitaiko, kad žmonės sulenkia nugarą, neteisingai laiko rankas arba daro nepakankamus judesius.

**Mokslinis pagrindas:** 2017 m. atliktas tyrimas „Journal of Strength and Conditioning Research“ parodė, kad netaisyklinga technika, ypač atliekant kūno svorio pratimus, sukelia raumenų disbalansą, padidina traumų riziką ir mažina veiksmingumą. Taisyklinga technika ne tik padeda išvengti traumų, bet ir leidžia efektyviau pasiekti reikiamus rezultatus.

**Sprendimas:** Pratimų atlikimo technika turėtų būti mokoma ir tobulinama jau treniruočių pradžioje. Pasinaudokite trenerių ar fizinio rengimo specialistų pagalba, kad užtikrintumėte teisingus judesius. Naudokite veidrodžius ar vaizdo įrašus, kad patys galėtumėte įvertinti savo formą.

#### 3. **Psichologinis pasirengimo trūkumas**

**Klaida:** Ne vien fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas vaidina svarbų vaidmenį testuose. Nemažai žmonių prieš testus patiria stresą, nerimą ar net perdegimą, kas trukdo pasiekti maksimalų rezultatą.

**Mokslinis pagrindas:** Psichologinio pasirengimo svarbą patvirtina daugybė tyrimų. 2019 m. atliktas tyrimas „Journal of Sports Medicine“ atskleidė, kad aukštesnio streso lygio sportininkai buvo labiau linkę į klaidas ir prastesnius rezultatus testų metu. Kiti tyrimai rodo, kad sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija ar vizualizacija, padeda sumažinti stresą ir pagerina našumą.

**Sprendimas:** Svarbu treniruotis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Vizualizuokite sėkmingą testų atlikimą, naudokite kvėpavimo ir meditacijos technikas, kad sumažintumėte nerimą. Psichologinis pasirengimas gali būti toks pat svarbus kaip ir fizinis.

#### 4. **Nesubalansuota mityba ir hidracija**

**Klaida:** Daugelis karių neatsižvelgia į tinkamą mitybą ir vandens vartojimą prieš testą. Netinkama mityba gali sukelti energijos stoką, o nepakankamas hidratavimas sumažina kūno efektyvumą.

**Mokslinis pagrindas:** 2018 m. tyrimas, publikuotas „American Journal of Clinical Nutrition“, parodė, kad net 2 % skysčių netekimas gali sumažinti sportinį našumą. Tuo tarpu tinkama mityba, ypač angliavandenių ir baltymų suvartojimas, pagerina raumenų veiklą ir ištvermę.

**Sprendimas:** Prieš testą svarbu užtikrinti tinkamą angliavandenių suvartojimą, kad būtų pakankamai energijos, ir išgerti pakankamai vandens, kad kūnas veiktų optimaliai. Venkite sunkiai virškinamų, riebių maisto produktų prieš testą, nes jie gali apsunkinti skrandį ir sumažinti veiksmingumą.

#### 5. **Nepakankamas dėmesys lankstumui ir atsigavimui**

**Klaida:** Dažnai kariai ir sportininkai ignoruoja tempimo ir atsigavimo pratimų svarbą po treniruočių ar prieš testą, kas gali sukelti raumenų įsitempimą ir sumažinti judesių amplitudę.

**Mokslinis pagrindas:** 2016 m. tyrimas, paskelbtas „Journal of Applied Physiology“, pabrėžė lankstumo svarbą tiek traumų prevencijai, tiek judėjimo efektyvumui. Tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie reguliariai daro tempimo pratimus, pasiekia geresnių rezultatų ir patiria mažiau traumų.

**Sprendimas:** Įtraukite tempimo pratimus į kasdienę treniruočių rutiną, ypač prieš testus. Dinamiškas tempimas prieš testą ir statiškas tempimas po treniruotės padės išlaikyti judesių amplitudę ir išvengti traumų.

---

### **Išvados**

Fizinio rengimo testai reikalauja ne tik fizinės jėgos ir ištvermės, bet ir protingo pasirengimo bei technikos. Daugelis klaidų, tokių kaip per didelės arba per mažos treniruotės, netaisyklinga technika, streso valdymo trūkumas, prasta mityba ir nepakankamas lankstumas, gali trukdyti pasiekti norimus rezultatus. Pasirengimas testams turėtų apimti ne tik fizinį, bet ir psichologinį pasirengimą, atsigavimą bei tinkamą techniką, kaip rodo moksliniai tyrimai ir specialistų pastebėjimai.

Armijos kovinio parengtumo testas (ACFT): Išsami analizė ir jo reikšmė šiuolaikinei kariuomenei

Kaip kariuomenės fizinio rengimo specialistas su daugiau nei 10 metų patirtimi, galiu tvirtai teigti, kad Armijos kovinio parengtumo testas (ACFT) žymi reikšmingą pokytį JAV kariuomenės fizinio pasirengimo vertinime. Šis testas ne tik pakeičia senąjį Armijos fizinio parengtumo testą (APFT), bet ir atstovauja visiškai naują požiūrį į karių fizinį parengimą.

## ACFT struktūra ir jos pagrindimas

ACFT susideda iš šešių skirtingų pratimų, kurių kiekvienas yra kruopščiai parinktas siekiant įvertinti specifines fizines savybes, būtinas šiuolaikiniame mūšio lauke:

1. **Trijų pakartojimų šuolis su svoriu atgal (3-Repetition Maximum Deadlift)**: 

   - Tikslas: Įvertinti apatinės kūno dalies, nugaros ir griebimo jėgą.

   - Praktinis pritaikymas: Simuliuoja sunkių objektų ar sužeistų karių kėlimą.

2. **Atsispaudimai su rankų atitraukimu (Hand-Release Push-Ups)**: 

   - Tikslas: Matuoti viršutinės kūno dalies ištvermę ir jėgą.

   - Praktinis pritaikymas: Gerina gebėjimą atlikti pasikartojančius judesius su kūno svoriu, būtinus daugelyje karinių užduočių.

3. **Svorių kėlimas nuo žemės (Standing Power Throw)**: 

   - Tikslas: Vertinti viršutinės kūno dalies galią ir koordinaciją.

   - Praktinis pritaikymas: Atspindi gebėjimą greitai ir efektyviai perkelti svorius, pvz., mesti granatas ar įrangą.

4. **Kareivio sprinto-tempimo-nešimo rungtis (Sprint-Drag-Carry)**: 

   - Tikslas: Testuoti anaerobinę ištvermę, jėgą ir vikrumą.

   - Praktinis pritaikymas: Imituoja įvairias kovos situacijas, įskaitant greitą judėjimą, svorių tempimą ir nešimą.

5. **Kabėjimas sulenktomis rankomis (Leg Tuck)**: 

   - Tikslas: Vertinti liemens jėgą ir stabilumą.

   - Praktinis pritaikymas: Gerina gebėjimą išlaikyti kūno kontrolę įvairiose padėtyse, būtiną dirbant su įranga ar judant sudėtingoje aplinkoje.

6. **2 mylių (3,2 km) bėgimas**: 

   - Tikslas: Matuoti kardiovaskulinę ištvermę.

   - Praktinis pritaikymas: Užtikrina, kad kariai galėtų išlaikyti ilgalaikį fizinį pajėgumą, būtiną ilgoms operacijoms.

## ACFT pranašumai lyginant su APFT

1. **Visapusiškumas**: 

   ACFT vertina platesnį fizinių savybių spektrą, įskaitant jėgą, galią, greitį ir judesių kokybę. APFT buvo ribotas, sutelkdamas dėmesį tik į atsispaudimus, atsilenkimus ir bėgimą.

2. **Funkcionalumas**: 

   Kiekvienas ACFT pratimas yra tiesiogiai susijęs su realiomis kovos situacijomis. Tai užtikrina, kad karių treniruotės būtų tikslingesnės ir labiau pritaikytos jų užduotims.

3. **Individualizuotas vertinimas**: 

   ACFT naudoja skirtingus vertinimo standartus, priklausomai nuo kario pareigų. Tai užtikrina, kad kiekvienas karys būtų pasiruošęs savo specifinėms užduotims.

4. **Traumų prevencija**: 

   Įvairiapusiškesnis testavimas skatina labiau subalansuotą treniruočių programą. Tai gali sumažinti traumų riziką, ypač susijusių su vienpusišku treniravimusi.

5. **Psichologinis aspektas**: 

   ACFT reikalauja didesnio psichologinio pasirengimo, geriau imituodamas stresines situacijas, su kuriomis kariai susiduria realiame mūšio lauke.

## Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors ACFT yra reikšmingas žingsnis į priekį, jo įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais:

1. **Įrangos poreikis**: 

   ACFT reikalauja daugiau specializuotos įrangos nei APFT, o tai gali būti problema kai kuriems daliniams ar rezervistams.

2. **Mokymo adaptacija**: 

   Kariuomenės instruktoriams ir kariams reikia laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir treniruočių metodų.

3. **Lyčių lygybės klausimai**: 

   Nors testas yra neutralus lyčių atžvilgiu, kai kurie kritikai teigia, kad jis gali neigiamai paveikti moterų karjerą kariuomenėje.

Nepaisant šių iššūkių, esu įsitikinęs, kad ACFT yra teisingas žingsnis į priekį. Jis ne tik geriau parengia karius šiuolaikiniam mūšio laukui, bet ir skatina holistinį požiūrį į fizinį pasirengimą.

Ateityje tikimasi, kad ACFT evoliucionuos, remiantis duomenimis ir grįžtamuoju ryšiu iš lauko. Galimi patobulinimai gali apimti alternatyvius pratimus specifinėms pareigybėms ar sužeidimų atvejams, taip pat technologijų integraciją į testavimo procesą.

Kaip fizinio rengimo specialistas, rekomenduoju kariams ir jų vadams priimti ACFT kaip galimybę pagerinti bendrą kovinį pasirengimą. Tinkamas pasirengimas šiam testui ne tik pagerins testo rezultatus, bet ir padarys karius efektyvesnius ir atsparesnius mūšio lauke.

Karinio fizinio rengimo pagrindai ir šiuolaikinės tendencijos

Karinis fizinis rengimas yra esminis bet kurios kariuomenės elementas, užtikrinantis karių fizinį pasirengimą įvairioms užduotims ir iššūkiams. Šis procesas remiasi keliais pagrindiniais principais ir nuolat tobulėja, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus ir technologijas.

Karinis fizinis rengimas

Pagrindiniai principai:

1. Reguliarumo principas

2. Fizinio krūvio didinimo principas

3. Atsistatymo principas

4. Pusiausvyros principas

5. Įvairumo principas

6. Specifiškumo principas

Šie principai sudaro pagrindą efektyviam kariniam fiziniam rengimui. Jų laikymasis padeda užtikrinti, kad kariai būtų tinkamai pasiruošę fiziškai, sumažėtų traumų rizika ir būtų pasiekti optimalūs rezultatai.

Šiuolaikinės tendencijos ir naujausi tyrimai:

1. Funkcinė jėga

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama funkcinės jėgos lavinimui. Šis metodas apima pratimus, kurie imituoja realius judesius, atliekamus karinėse operacijose. Tyrimai rodo, kad funkcinis jėgos treniravimas gali žymiai pagerinti karių gebėjimą nešti sunkią įrangą, įveikti kliūtis ir atlikti sudėtingus judesius mūšio lauke. Pavyzdžiui, pratimai su svoriais, imituojantys šaudmenų dėžių kėlimą ar sužeistųjų nešimą, yra efektyvesni nei tradiciniai jėgos pratimai treniruoklių salėje.

2. Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT)

HIIT metodika tampa vis populiaresnė kariniame fiziniame rengime. Tyrimai rodo, kad HIIT gali efektyviai pagerinti tiek aerobinę, tiek anaerobinę ištvermę per trumpesnį laiką, palyginti su tradicinėmis ilgos trukmės ištvermės treniruotėmis. HIIT sesijos, trunkančios 20-30 minučių, gali duoti panašių rezultatų kaip ir 60-90 minučių vidutinio intensyvumo treniruotės. Tai ypač naudinga, kai kariai turi ribotą laiką treniruotėms.

3. Traumų prevencija ir reabilitacija

Naujausi tyrimai kariniame fiziniame rengime didelį dėmesį skiria traumų prevencijai. Specifinės pratimų programos, skirtos stiprinti raumenis ir gerinti lankstumą, gali žymiai sumažinti dažniausiai pasitaikančių karinėje tarnyboje traumų riziką, tokių kaip kelio, nugaros ar peties sužalojimai. Pavyzdžiui, propriocepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) lavinimo pratimai gali sumažinti čiurnos patempimų riziką.

4. Psichologinis atsparumas ir fizinis rengimas

Vis daugiau tyrimų rodo glaudų ryšį tarp fizinio pasirengimo ir psichologinio atsparumo. Fizinės treniruotės, ypač tos, kurios apima streso valdymo technikas ir mindfulness praktikas, gali žymiai pagerinti karių gebėjimą valdyti stresą ir išlikti susikaupusiems sudėtingose situacijose. Integruotos fizinio ir psichologinio rengimo programos tampa vis populiaresnės moderniose kariuomenėse.

5. Individualizuotas treniravimas

Naujausi tyrimai pabrėžia individualizuoto požiūrio į karinį fizinį rengimą svarbą. Genetiniai tyrimai ir pažangios stebėsenos technologijos (pvz., išmanieji laikrodžiai ir biometriniai jutikliai) leidžia sukurti labiau individualizuotas treniruočių programas, atsižvelgiant į kiekvieno kario unikalius fiziologinius ypatumus. Tai leidžia optimizuoti treniruočių efektyvumą ir sumažinti per didelio krūvio riziką.

6. Mityba ir fizinis rengimas

Naujausi tyrimai pabrėžia tinkamos mitybos svarbą optimizuojant karinį fizinį rengimą. Optimalūs mitybos protokolai prieš intensyvias treniruotes, jų metu ir po jų gali žymiai pagerinti karių ištvermę ir atsigavimą. Pavyzdžiui, tinkamas angliavandenių ir baltymų vartojimas prieš ir po treniruočių gali pagerinti raumenų atsistatymą ir augimą. Be to, tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai, tokie kaip kreatinas ar beta-alaninas, gali būti naudingi gerinant jėgos ir ištvermės rodiklius.

7. Treniravimasis ekstremaliomis sąlygomis

Šiuolaikiniai tyrimai nagrinėja, kaip efektyviai treniruotis ekstremaliomis sąlygomis. Aklimatizacijos protokolai, skirti paruošti karius darbui dideliame karštyje, šaltyje ar aukštyje, tampa vis svarbesni. Pavyzdžiui, laipsniškas karių pripratinimas prie karščio per kelias savaites gali žymiai pagerinti jų gebėjimą efektyviai veikti karštame klimate. Panašiai, aukštumų treniruotės gali pagerinti deguonies įsisavinimą ir padidinti bendrą ištvermę.

Išvada:

Karinis fizinis rengimas yra nuolat besikeičianti sritis, kuri integruoja tradicinius principus su naujausiais moksliniais atradimais. Šiuolaikinis požiūris į karinį fizinį rengimą pabrėžia holistinį požiūrį, apimantį ne tik fizinį, bet ir psichologinį pasirengimą. Individualizuotas treniravimas, pažangios technologijos ir dėmesys traumų prevencijai yra kertiniai šiuolaikinio karinio fizinio rengimo elementai. Nuolatinis mokslinių tyrimų sekimas ir jų rezultatų integravimas į treniruočių programas yra būtinas norint užtikrinti optimalų karių pasirengimą šiuolaikiniame, greitai besikeičiančiame pasaulyje.

Kaip skatinami kariai įvykdę Karių fizinio parengtumo testą (KFPT)?

Ženkliukai už KFPT

Asmeniškai man labai patinkanti LK sistema, kuri apima karių motyvacijos kėlimą įvykdyti vienokius ar kitokius reikalavimus ir būti apdovanotiems tam tikrais ženklais, kuriuos galima dėvėti ant uniformos.

Dažniausiai sutinkami šuolio su parašiutu, karinės kovinės savigynos, karių fizinio parengtumo testo ženklai. 

Šiuo atveju, pakalbėkime apie KFPT ženklus. Skatinamieji ženklai LK atsirado  pakankamai senai. KFPT skatinimo ženklas pasirodė šiek tiek vėliau nei patvirtinta KFPT sistema. Pirmasis antsiuvas ir jo metalinis pakaitas buvo žalias ir išduodamas kai karys 5 kartus iš eilės surenka maksimalų taškų skaičių (300 balų). 

Nuo 2015 metų antsiuvai šiek tiek atnaujinti ir praplėsti. Kariai apdovanojami ir surinkus mažiau taškų ir užtenka 3 kartų per tarnybos laiką (nebūtinai iš eilės):

1. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 80 taškų - apdovanojamas bronziniu ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas gerai.

2. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 90 taškų - apdovanojamas sidabriniu ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas labai gerai.

3. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 100 taškų - apdovanojamas aukso ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas puikiai.

 Kaip nešiojamas KFPT ženklas ant lauko ir kasdienės uniformos?

KFPT austas ženklas nešiojamas ant lauko uniformos, o metalinis - ant kasdienės. 

Kaip nešioti KFPT ženkliuką

Kaip nešioti KFPT ženkliuką

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad surinkti maksimalų taškų skaičių tikrai reikia pasistengti ir pastoviai palaikyti fizinę formą. 

Mūsų padalinyje tik apie 5 proc. karių surenka 300 taškų. 

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį.

Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje.

1. Jėgos Komponentas

Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių:

• Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti konkretų pasipriešinimą ar naudoti sunkią ginkluotę.

• Hipertrofinė jėga: Hipertrofinė jėga yra raumenų masės ir tankio padidėjimas. Tai padeda kariams būti pasiruošusiems dideliam fiziniam krūviui ir fiziniam stresui, kuris gali iškilti ilgalaikėse operacijose ar misijose.

• Jėgos ištvermė: Jėgos ištvermė reiškia gebėjimą ilgą laiką išlaikyti tam tikrą jėgos lygį. Tai ypač svarbu ilgalaikėse misijose ar operacijose, kur kariai turi atlikti pasikartojančius judesius su ginkluote ar kito tipo ištvermės reikalaujančiose užduotyse.

• 

2. Ištvermės Komponentas

Ištvermė yra kritiškai svarbi savybė, leidžianti kariams atlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį ar veiksmus ekstremaliomis sąlygomis. Ši komponentas apima du pagrindinius aspektus:

• Anaerobinė ištvermė: Tai yra gebėjimas atlikti aukštą intensyvumą reikalaujančius judesius trumpą laiką. Tai gali būti bėgimas su staigiais spurtais, šuoliai, ar kiti greiti judesiai. Ši savybė yra svarbi, kai reikia staigiai reaguoti į kritines situacijas.

• Aerobinė ištvermė: Tai reiškia gebėjimą išlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį vidutinio intensyvumo režime. Tai yra labai svarbu, kai reikia veikti ilgą laiką, pavyzdžiui, vykstant ilgiems žygiams ar kitoms ilgai trunkančioms užduotims.

• 

  3. Judrumo Komponentas

Judrumas yra būtinas kariams veikti įvairiose terpėse ir situacijose. Lietuvos kariuomenėje judrumo komponentas apima kelias svarbias savybes:

• Lankstumas: Lankstumas padeda išvengti sužalojimų ir atlikti įvairius judesius, kurie gali prireikti veiksmingai karių veikloje.

• Vikrumas: Vikrumas yra svarbus, kai reikia staigiai ir efektyviai reaguoti į staigius pavojaus signalus arba judėti per sudėtingus teritorijos takus.

• Koordinacija: Geras koordinavimas yra būtinas veikiant sudėtingomis sąlygomis, kai reikia suderinti įvairius judesius ir veiksmus.

• Pusiausvyra: Pusiausvyra yra svarbi veikiant nevienalytėse arba nestabiliose terpėse.

• Greitumas: Greitas reakcijos laikas yra svarbus, kai reikia greitai atlikti tam tikrą veiksmą, pvz., nubėgti iki užduoties vietos, keisti poziciją ir pan.

• 
  

• 
  
  

  Svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių fizinio rengimo komponentai yra esminiai, siekiant užtikrinti jų pasirengimą atlikti sudėtingas ir intensyvias operacijas bei misijas. Maksimali jėga ir ištvermė padeda kariams veikti ekstremaliose situacijose, išlaikyti pasirengimą ilgalaikiam krūviui ir sumažinti sužalojimų riziką. Judrumo komponentas užtikrina, kad kariai yra gebėtų judėti efektyviai ir koordinuotai įvairiose aplinkose.

Lietuvos Kariuomenėje, šių fizinio rengimo komponentų ugdymas padeda kariams būti pasirengusiems veikti įvairiomis sąlygomis, nuo kovos veiksmų iki humanitarinių operacijų. Be to, stiprus fizinis pasirengimas padeda gerinti karių moralę, padidinti pasitikėjimą savimi ir kitais bei ugdyti bendradarbiavimo dvasią, kuri yra nepakeičiama kariuomenės veikloje.

Apibendrinant, karių fizinio rengimo komponentai yra neatsiejama Lietuvos Kariuomenės veiklos dalis. Jėgos, ištvermės ir judrumo ugdymas padeda kariams pasirengti skirtingiems uždaviniams ir situacijoms, užtikrindami jų veiklos efektyvumą ir saugumą.

Kaip atliekamas Karių fizinio parengtumo testas (KFPT)?

KAIP ATLIEKAMAS KFPT? 

Karių fizinio parengtumo testas (KFPT), arba kitaip liaudiškai tariant - FIZO, tai bene svarbiausias kasmetinis fizinio rengimo renginys. 

KFPT sudaro 3 pagrindiniai pratimai (pagal eiliškumą): 

1. Atsispaudimai

2. Susilenkimai

3. 3000 m bėgimas

KFPT

KFPT

 

Reikalavimus KFPT pateikiau šioje nuorodoje https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html 

Kolega iš LK Karo akademijos susuko puikų vaizdo įrašą ir pateikė kaip reikia taisyklingai atlikti KFPT ir ko galima tikėtis testavimo metu. Video žemiau👇

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

 

Karių fizinio parengtumo testavimas

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

Karių fizinis rengimas yra fizinio išankstinio rengimo procesas, skirtas parengti karininkus ir karius tarnybai jų kariuomenėje. Šis rengimas apima fizinį pratimų kompleksą, kuris padeda kariams užtikrinti gerą fizinę būklę, kad jie galėtų sėkmingai vykdyti savo vadų iškeltas užduotis.

Karių fizinis rengimas apima įvairius pratimus, kurie padeda gerinti aerobinę ištvermę, jėgą, lankstumą ir greitumą. Tai gali apimti bėgimą, plaukimą, šuolius, gimnastinius judesius ir kitus pratimus, priklausomai nuo karinės tarnybos specifikos.

Be fizinio pratimų komplekso, karių fizinis rengimas taip pat apima tinkamą mitybą ir poilsio režimą, kurie padeda užtikrinti gerą sveikatą ir fizinę būklę. Karių fizinis rengimas yra svarbus, nes tai padeda kariams išlaikyti fizinę būklę ir būti fiziškai pasiruošus vykdyti jiems iškeltus uždavinius.

Kalbant apie Lietuvos kariuomenėje vykdomą fizinį rengimą, jį galima suskirstyti į bendrąjį ir specialųjį. Bendrojo fizinio rengimo metu kariai gali mokytis, tobulinti arba palaikyti fizines ypatybes.

Nuolatinės privalomosios tarnybos kariai (NPPKT), kitaip tariant, šauktiniai, vykdo fizinį rengimą per rytines mankštas, taip pat vykdo treniruotes ratu. Pastebėtina, kad jaunuoliai pašaukiami atlikti tarnybą ateina labai silpni ir turi labai mažai žinių kaip taisyklingai atlikti bazinius pratimus. 

Kalbant apie PKT tarnybos karius, galimas individualus arba kolektyvinis fizinis rengimas. Kariuomenės vado FR reikalavimuose nurodyta, kad kariams kasdienės tarnybos metu reikia skirti nemažiau kaip 4 valandas kolektyviniam ir 2 valandas individualiam fiziniam rengimui per savaitę (LK štabai išskiriami ir jiems kolektyvinis FR nebūtinas 👀😅). Kolektyvinis FR gali būti vykdomas per įvairias treniruotes ratu, kovinę savigyną, karinį plaukimą, kliūčių ruožo kliūčių įveikimą, judriuosius žaidimus ir panašią veiklą.

Kliūčių ruožas

Individualiam FR vykdyti naudojama tokia FR forma kaip fizinė saviruoša. Tai kai karys savarankiškai, kryptingai ugdo savo fizines ypatybes. Nors pats pastebėjau, kad kariai mieliau tą laiką naudoja anksčiau pabėgti namo (kadangi skirtas laikas dažniausiai būna tarnybos laiko pabaigoje). Mano nuomone, tai tikrai didelė problema - laikas neišnaudojamas tinkamai. Apie tai plačiau - kituose straipsniuose.

Kalbant apie specialųjį fizinį rengimą, kai kurių padalinių kariams, kurių tarnyba reikalauja tam tikrų specifinių įgūdžių, į savo fizinį rengimą įsitraukia jų kovinei veiklai būdingas fizinio rengimo priemones. Pvz., Kovinių narų tarnybai reikalingi geri įgūdžiai vykdant veiksmus vandenyje, Karo policijai gal būtų pravartu vykdyti kovinę savigyną ir pan., todėl padalinių vadai vertina iškeltus uždavinius ir patys renkasi ką galima įsitraukti į kovinio rengimo ciklą. 

Pirmajam kartui tiek, tikiuosi atradote kažko naudingo. 😎