Sveiki, bičiuliai! Kasdien savo darbe matau dešimtis entuziastų, pasiryžusių keisti savo gyvenimą ir pagaliau pradėti sportuoti. Jų akyse dega ugnis, o noras greitai pasiekti rezultatų – beribis. Tačiau, deja, didžioji dalis šio entuziazmo išgaruoja greičiau nei prakaitas po geros treniruotės. Kodėl? Nes kelyje į sporto Olimpą jie suklumpa ant tų pačių grėblių.
 |
| Klaidos, kurių privalote išvengti prieš pradedant sportuoti |
Remdamasis naujausiais sporto mokslo tyrimais ir ilgamete patirtimi – nuo eilinių sporto klubo lankytojų iki kariuomenės specialiųjų pajėgų karių rengimo – pateikiu sąrašą lemtingų klaidų, kurios pražudo jūsų motyvaciją ir net gali pakenkti sveikatai. Tad, prieš žengdami pro sporto klubo duris, perskaitykite šį straipsnį. Tai bus geriausia jūsų investicija į sėkmingą ir ilgalaikį sporto kelią!
1. Nulinis planas: „Tiesiog eisiu ir kažką darysiu“
Didžiausia ir dažniausia klaida – neturėti jokio plano. Tai tas pats, kas sėsti į automobilį be GPS ir tikėtis nuvykti į nepažįstamą miestą. Vaikščiojimas nuo vieno treniruoklio prie kito, padrikas pratimų atlikinėjimas be aiškios sistemos neduos norimų rezultatų.
Profesoriaus patarimas: Prieš pradėdami, atsakykite sau į kelis klausimus: koks jūsų tikslas (numesti svorio, priaugti raumenų masės, pagerinti ištvermę)? Kiek laiko per savaitę galite skirti sportui? Tikslų nusistatymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikį įsitraukimą. Pasikonsultuokite su treneriu arba bent jau susiraskite patikimą pradedančiųjų programą internete.
 |
| Klaidos prieš sportuojant |
2. Apšilimo ignoravimas: „Neturiu tam laiko“
Įsivaizduokite, kad bandote užvesti automobilį 20 laipsnių šaltyje ir iškart važiuoti 150 km/h greičiu. Būtent taip jaučiasi jūsų kūnas, kai praleidžiate apšilimą. Širdies ir kraujagyslių sistema, raumenys, sąnariai – viskas turi būti paruošta būsimam krūviui. Kaip teigia sporto medicinos specialistas Dr. Andrew Spina, „apšilimas nėra prabangos prekė, tai – būtinybė, siekiant išvengti traumų“.
Patarimas: Skirkite bent 5-10 minučių dinamiškam apšilimui: lengvas bėgimas, šuoliukai, rankų ir kojų mostai, sąnarių prasukimas. Tai ne tik sumažins traumų riziką, bet ir pagerins jūsų treniruotės efektyvumą.
3. Nerealūs lūkesčiai: „Per mėnesį atrodysiu kaip superherojus“
Socialiniai tinklai pilni transformacijų „prieš ir po“, kurios dažnai yra nerealios arba pasiektos itin drastiškomis priemonėmis. Tikėtis, kad per kelias savaites atsikratysite metų metus kaupto antsvorio ar užsiauginsite įspūdingus raumenis, yra tiesus kelias į nusivylimą ir motyvacijos praradimą.
Profesoriaus patarimas: Būkite kantrūs ir realistiški. Sveikas svorio metimas – apie 0,5-1 kg per savaitę. Matomi raumenų pokyčiai reikalauja mėnesių nuoseklaus darbo. Vietoj to, kad lauktumėte stebuklo, džiaukitės mažomis pergalėmis: įveikėte ilgesnį atstumą, pakėlėte šiek tiek didesnį svorį, jaučiatės energingesni.
4. Technikos išmanymo stoka: „Svarbu kuo daugiau ir kuo sunkiau“
Neteisingai atliekami pratimai – tai ne tik neefektyvu, bet ir labai pavojinga. Kiekvienas pratimas turi savo tikslinę raumenų grupę ir judesio amplitudę. Bandymas kelti per didelį svorį aukojant techniką yra viena dažniausių traumų priežasčių sporto salėje.
Patarimas: Pradėkite nuo mažesnių svorių arba visai be jų. Susikoncentruokite į taisyklingą judesio atlikimą. Nebijokite paprašyti trenerio pagalbos ar nusifilmuoti save atliekant pratimą. Geriau vienas taisyklingas pritūpimas nei dešimt, atliktų jūsų nugaros sąskaita.
5. Vien kardio arba vien jėgos treniruotės
Daugelis moterų bijo svorių, nes nenori tapti „per didelės“, o vyrai dažnai ignoruoja kardio treniruotes, nes tai „nuobodu“. Tai – didžiulės klaidos. Jėgos treniruotės ne tik formuoja raumenis, bet ir stiprina kaulus, gerina medžiagų apykaitą. Kardio treniruotės yra gyvybiškai svarbios širdies sveikatai.
Patarimas: Geriausi rezultatai pasiekiami derinant abu treniruočių tipus. Amerikos Sporto Medicinos Koledžas (ACSM) rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo kardio ir dvi jėgos treniruotes per savaitę.
6. Mitybos plano nebuvimas: „Sportuoju, todėl galiu valgyti bet ką“
Net ir pati geriausia treniruočių programa bus bevertė be tinkamos mitybos. Sportas yra tik dalis lygties. Jūsų kūnas – tai variklis, o maistas – degalai. Jei pilsite nekokybiškus degalus, toli nenuvažiuosite.
Patarimas: Subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų (raumenų statybinė medžiaga), kompleksinių angliavandenių (energija) ir sveikųjų riebalų, yra būtina. Apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su dietologu. Beje, tinkamas mitybos planas prieš treniruotę gali ženkliai pagerinti jūsų rezultatus.
7. Poilsio ir atsistatymo ignoravimas (Štai kur slypi paslaptis!)
Raumenys auga ne treniruotės metu, o ilsintis. Persitreniravimas yra reali ir pavojinga būsena, kuri gali sukelti ne tik fizinį, bet ir psichologinį išsekimą, padidinti traumų riziką ir susilpninti imuninę sistemą.
Patarimas: Miegokite bent 7-9 valandas per parą. Tarp intensyvių treniruočių darykite bent vienos dienos pertrauką. Į savo rutiną įtraukite aktyvaus poilsio dienas: lengvas pasivaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai. Kaip sako garsus sporto mokslininkas Dr. Stuart McGill, „atsistatymas yra treniruotės dalis“.
8. Lygiavimasis į kitus
Kiekvienas iš mūsų yra unikalus: skirtinga genetika, fizinis pasirengimas, gyvenimo būdas. Lyginimasis su Instagramo žvaigždėmis ar labiau patyrusiais sporto klubo lankytojais gali greitai sugriauti jūsų pasitikėjimą savimi.
Patarimas: Koncentruokitės į savo progresą. Jūsų vienintelis varžovas esate jūs pats, koks buvote vakar. Vesite treniruočių dienoraštį, kuriame žymėtumėte savo pasiekimus – tai puikus būdas matyti savo pažangą ir išlaikyti motyvaciją.
9. Netinkama apranga ir avalynė
Bėgiojimas su krepšinio bateliais ar pritūpimai su paplūdimio šlepetėmis – tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Netinkama avalynė gali sukelti sąnarių problemas, o nepatogi apranga – trinti odą ir trukdyti judesiams.
Patarimas: Investuokite į kokybišką, jūsų sporto šakai pritaikytą avalynę. Rinkitės drabužius iš techninių audinių, kurie gerai garina prakaitą. Tai ne mados reikalas, o jūsų komforto ir saugumo garantas.
10. Pamirštate vandenį
Dehidratacija net ir nedideliu laipsniu gali ženkliai sumažinti jūsų fizinį pajėgumą, sukelti galvos svaigimą ir nuovargį. Treniruotės metu su prakaitu prarandama daug skysčių, kuriuos būtina atstatyti.
Patarimas: Gerkite vandenį prieš treniruotę, jos metu ir po jos. Nereikia laukti, kol pajusite troškulį – tai jau pirmasis dehidratacijos požymis. Visada su savimi turėkite gertuvę.
Išvada:
Pradėti sportuoti yra nuostabus sprendimas, galintis pakeisti jūsų gyvenimą. Tačiau kelionės pradžia reikalauja ne tik entuziazmo, bet ir žinių. Išvengdami šių dešimties klaidų, jūs ne tik greičiau pasieksite savo tikslus, bet ir pamilsite patį procesą. O tai – svarbiausia. Sėkmės kelyje į stipresnį ir sveikesnį save!
0 Komentarai