Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

 Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

Santrauka Karinė tarnyba reikalauja itin didelio fizinio pasirengimo ir ištvermės, todėl kariuomenėje dažnai pasitaiko įvairių traumų. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios karių traumos, jų priežastys, mokslu pagrįstos gydymo strategijos bei prevencijos metodai. Analizuojami naujausi tyrimai ir remiamasi žinomų mokslininkų darbais, siekiant pateikti efektyviausias praktikas karių sveikatai užtikrinti.

Įvadas Fizinės traumos kariuomenėje yra viena iš pagrindinių problemų, turinčių įtakos koviniam pasirengimui ir personalo sveikatai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaiko raumenų, sausgyslių ir kaulų pažeidimai, kuriuos sukelia per didelis krūvis, netinkama biomechanika ar staigūs sužalojimai (Hauret et al., 2010). Prevencinės priemonės, tokios kaip tinkamas treniruočių planavimas ir modernūs gydymo metodai, gali padėti sumažinti traumų dažnį.

Dažniausios kariuomenės traumos

1. Apatinių galūnių sužalojimai

   • Kelio sąnario traumos – menisko plyšimai, raiščių patempimai ir plyšimai (Waterman et al., 2016).
   • Achilo sausgyslės uždegimas ir plyšimas – dažnas dėl ilgalaikio bėgimo ir staigių judesių (Maffulli et al., 2003).
   • Streso lūžiai – dažniausiai pasitaiko blauzdikaulyje ir pėdose dėl nuolatinės perkrovos (Wentz et al., 2011).

2. Nugaros skausmai ir stuburo traumos

   • Juosmens skausmas – dažnai susijęs su sunkių svorių nešiojimu ir netinkama laikysena (Germain et al., 2016).
   • Tarpslankstelinių diskų pažeidimai – gali sukelti išvaržas ir nervinių šaknelių spaudimą (Hulme et al., 2008).

3. Viršutinių galūnių traumos

   • Peties sąnario dislokacija – dažna tarp karių, kurie atlieka intensyvius fizinius pratimus (Owens et al., 2007).
   • Alkūnės ir riešo tendinitai – sukelti nuolatinio fizinio krūvio ir pasikartojančių judesių (Seitz et al., 2011).

4. Galvos traumos ir smegenų sukrėtimai

   • Smegenų sukrėtimai – patiriami per sprogimus ar kritimus, gali sukelti ilgalaikių neurologinių sutrikimų (McCrory et al., 2017).
   • Kaukolės traumos – pavojingos dėl galimų komplikacijų, tokių kaip intrakranijinis kraujavimas (Guskiewicz et al., 2003).

Gydymo metodai

1. Konservatyvus gydymas

   • Kineziterapija – specializuoti pratimai raumenų stiprinimui ir judesių korekcijai (Hides et al., 2001).
   • Fizioterapija – elektrostimuliacija, ultragarsas ir krioterapija pagreitina gijimą (Prentice, 2015).
   • Vaistai nuo uždegimo (NSAID) – veiksmingi mažinant skausmą ir uždegimą (Bjordal et al., 2004).

2. Minimaliai invaziniai gydymo metodai

   • Steroidų injekcijos – naudojamos esant stipriam skausmui (Arden et al., 2016).
   • PRP (trombocitų turtingos plazmos) terapija – skatina sausgyslių ir raiščių gijimą (Filardo et al., 2010).

3. Chirurginis gydymas

   • Kelio ir peties raiščių rekonstrukcija – dažniausiai taikoma kariams, patyrusiems raiščių plyšimus (Prodromos et al., 2007).
   • Stuburo operacijos – taikomos esant nervų kompresijai ar sunkiems stuburo pažeidimams (Weinstein et al., 2008).

Prevencija

1. Taisyklingas treniruočių planavimas – perėjimas nuo mažesnio prie didesnio krūvio, tinkamas poilsis (Knapik et al., 2011).
2. Fizinio pasirengimo programos – ypatingas dėmesys mobilumui ir stabilizacijos pratimams (Lisman et al., 2013).
3. Ergonomikos gerinimas – tinkamas ekipuotės pritaikymas mažina stuburo apkrovą (Williamson et al., 2017).
4. Psichologinė parama – stresą mažinantys metodai padeda išvengti psichosomatinių skausmų (Gifford et al., 2014).

Išvados Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos yra susijusios su intensyviu fiziniu krūviu ir biomechaninėmis apkrovomis. Efektyviausias būdas sumažinti traumų riziką – tinkamai suplanuotos treniruotės, biomechaninių principų laikymasis ir modernių gydymo metodų taikymas.

Literatūra

• Arden, N. K., et al. (2016). Intra-articular corticosteroid injections for osteoarthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2016(10), CD005328.
• Bjordal, J. M., et al. (2004). Non-steroidal anti-inflammatory drugs for injuries. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports, 14(1), 1-9.
• Gifford, L. S., et al. (2014). Psychological factors in military-related injuries. Journal of Military Medicine, 179(3), 245-250.
• Guskiewicz, K. M., et al. (2003). Cumulative effects associated with recurrent concussion. Neurosurgery, 53(4), 718-724.
• Hauret, K. G., et al. (2010). Musculoskeletal injuries in military personnel. American Journal of Preventive Medicine, 38(1), S61-S70.
• Knapik, J. J., et al. (2011). Injury prevention in military training. Sports Medicine, 41(10), 873-900.
• McCrory, P., et al. (2017). Consensus statement on concussion in sport. British Journal of Sports Medicine, 51(11), 838-847.
• Waterman, B. R., et al. (2016). Epidemiology of knee injuries in military personnel. The American Journal of Sports Medicine, 44(5), 1231-1238.
• Weinstein, J. N., et al. (2008). Surgical vs. nonoperative treatment for lumbar spinal stenosis. New England Journal of Medicine, 358(8), 794-810.