Kada reikalinga operacija, o kada pakanka kineziterapijos: mokslu pagrįstas požiūris į gydymą

Daugelis žmonių patiria raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų – nuo paprastų tempimų iki sudėtingų sąnarių pažeidimų. Dažnai kyla klausimas: ar užtenka fizinės terapijos, ar būtina chirurginė intervencija? Šiame straipsnyje aptariami moksliniais tyrimais pagrįsti kriterijai, kurie padeda nustatyti tinkamiausią gydymo būdą – konservatyvų arba chirurginį. Straipsnyje remiamasi žinomų mokslininkų darbais ir klinikinėmis gairėmis.

Chirurgija neretai vertinama kaip galutinis sprendimas, kai konservatyvios priemonės nepadeda. Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelį ortopedinių sutrikimų galima efektyviai gydyti be operacijos, pasitelkiant kineziterapiją, tempimo pratimus, raumenų stiprinimą ir gyvenimo būdo pokyčius (Degen et al., 2021). Pagrindinis iššūkis – teisingai identifikuoti, kada reikia chirurginio įsikišimo, o kada pakanka reabilitacijos.

Kada reikalinga operacija?

Dažniausi atvejai ir gydymo pasirinkimai

1. Menisko pažeidimai

   • Kineziterapija: Funkcinių meniskų plyšimų atveju kineziterapija gali būti tokia pat veiksminga kaip ir chirurgija (Katz et al., 2013).

   • Chirurgija: Rekomenduojama, jei yra menisko blokada, kelio užsikirtimas ar neefektyvi fizinė terapija po 3–6 mėn. (Beaufils et al., 2017).

2. Stuburo išvarža (disko herniacija)

   • Kineziterapija: Daugelis pacientų patiria pagerėjimą per 6–12 savaičių taikant fizioterapiją, McKenzie metodą ir tempimo pratimus (Peul et al., 2007).

   • Chirurgija: Taikoma esant neurologiniams simptomams (kojų silpnumui, šlapinimosi sutrikimams) arba jei per 3 mėn. nėra pagerėjimo (Weinstein et al., 2006).

3. Rotatoriaus manžetės plyšimas (peties raumenų grupės sužalojimas)

   • Kineziterapija: Maži ar daliniai plyšimai dažnai sėkmingai gydomi konservatyviai (Kuhn et al., 2013).

   • Chirurgija: Dideli plyšimai arba jauni, aktyvūs pacientai – rekomenduojama rekonstrukcija (Mather et al., 2013).

4. Achilo sausgyslės pažeidimai

   • Kineziterapija: Nechirurginis gydymas, taikant funkcinę imobilizaciją ir palaipsninį krūvio didinimą, yra veiksmingas (Willits et al., 2010).

   • Chirurgija: Nurodoma sportininkams ar esant pakartotiniam plyšimui.

---

metodikos be operacijos

1. Tempimo pratimai
   – Pagerina sąnarių judrumą, mažina raumenų įtampą (Behm & Chaouachi, 2011).
   – Rekomenduojami statiniai ir dinaminiai tempimai pagal skausmo lygį.

2. Raumenų stiprinimas ir stabilizacija
   – Esminė stuburo ir pečių problemų gydymo dalis (Hides et al., 2001).
   – Pratimai su pasipriešinimu padeda atkurti funkciją.

3. Manualinė terapija
   – Apima sąnarių mobilizaciją, masažą ir fascijų atlaisvinimą (Bialosky et al., 2009).

4. Fizioterapija ir fizinė medicina
   – Naudojamos TENS srovės, ultragarsas, krioterapija, karščio terapija – skausmui ir uždegimui mažinti (Prentice, 2015).

Kada pasirinkti operaciją? Pagrindiniai kriterijai

✅ Neurologiniai simptomai

✅ Mechaniniai trikdžiai (pvz., kelio blokada)

✅ Neefektyvus gydymas po 3–6 mėn. reabilitacijos

✅ Jauni, fiziškai aktyvūs pacientai, norintys grįžti į sportą

✅ Pakartotinės traumos ar nestabilumas

Išvados

Daugumą ortopedinių problemų galima sėkmingai gydyti be operacijos, jei gydymas parenkamas atsižvelgiant į individualią būklę. Kineziterapija, raumenų stiprinimas ir tempimo pratimai – tai pagrindinės priemonės, kurios gali padėti atkurti funkciją be chirurgijos. Operacija turi būti taikoma tik tada, kai konservatyvios priemonės nepadeda arba kai yra aiškūs indikacijos ženklai.

---

Literatūra

• Beaufils, P., et al. (2017). Management of meniscal lesions in the adult. Orthopaedics & Traumatology: Surgery & Research, 103(8), S275-S279.

• Bialosky, J. E., et al. (2009). The mechanisms of manual therapy in the treatment of musculoskeletal pain. Manual Therapy, 14(5), 531-538.

• Behm, D. G., & Chaouachi, A. (2011). A review of the acute effects of static and dynamic stretching. European Journal of Applied Physiology, 111(11), 2633–2651.

• Degen, R. M., et al. (2021). Nonoperative vs operative management of orthopedic injuries: A contemporary review. Journal of the American Academy of Orthopaedic Surgeons, 29(1), e1-e11.

• Hides, J. A., et al. (2001). Multifidus muscle recovery after lumbar surgery. Spine, 26(9), 984-991.

• Katz, J. N., et al. (2013). Surgery versus physical therapy for a meniscal tear and osteoarthritis. New England Journal of Medicine, 368(18), 1675-1684.

• Kuhn, J. E., et al. (2013). Effectiveness of physical therapy in treating atraumatic full-thickness rotator cuff tears. Journal of Shoulder and Elbow Surgery, 22(10), 1371-1379.

• Mather, R. C., et al. (2013). The societal and economic value of rotator cuff repair. The Journal of Bone and Joint Surgery, 95(22), 1993-2000.

• Peul, W. C., et al. (2007). Surgery versus prolonged conservative treatment for sciatica. New England Journal of Medicine, 356(22), 2245-2256.

• Prentice, W. E. (2015). Principles of Athletic Training: A Competency-Based Approach. McGraw-Hill Education.

• Weinstein, J. N., et al. (2006). Surgical vs. nonoperative treatment for lumbar disk herniation. Journal of the American Medical Association, 296(20), 2441-2450.

• Willits, K., et al. (2010). Operative vs nonoperative treatment of acute Achilles tendon ruptures. Journal of Bone and Joint Surgery, 92(17), 2767-2775.

Šokiruojanti tiesa apie kūno energiją ir riebalus: ką privalote žinoti, kad pagaliau pasiektumėte rezultatų! (Ekspertų atradimai viduje)