Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

 Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

Santrauka Karinė tarnyba reikalauja itin didelio fizinio pasirengimo ir ištvermės, todėl kariuomenėje dažnai pasitaiko įvairių traumų. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios karių traumos, jų priežastys, mokslu pagrįstos gydymo strategijos bei prevencijos metodai. Analizuojami naujausi tyrimai ir remiamasi žinomų mokslininkų darbais, siekiant pateikti efektyviausias praktikas karių sveikatai užtikrinti.



Įvadas Fizinės traumos kariuomenėje yra viena iš pagrindinių problemų, turinčių įtakos koviniam pasirengimui ir personalo sveikatai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaiko raumenų, sausgyslių ir kaulų pažeidimai, kuriuos sukelia per didelis krūvis, netinkama biomechanika ar staigūs sužalojimai (Hauret et al., 2010). Prevencinės priemonės, tokios kaip tinkamas treniruočių planavimas ir modernūs gydymo metodai, gali padėti sumažinti traumų dažnį.

Dažniausios kariuomenės traumos

  1. Apatinių galūnių sužalojimai

    • Kelio sąnario traumos – menisko plyšimai, raiščių patempimai ir plyšimai (Waterman et al., 2016).
    • Achilo sausgyslės uždegimas ir plyšimas – dažnas dėl ilgalaikio bėgimo ir staigių judesių (Maffulli et al., 2003).
    • Streso lūžiai – dažniausiai pasitaiko blauzdikaulyje ir pėdose dėl nuolatinės perkrovos (Wentz et al., 2011).
  2. Nugaros skausmai ir stuburo traumos

    • Juosmens skausmas – dažnai susijęs su sunkių svorių nešiojimu ir netinkama laikysena (Germain et al., 2016).
    • Tarpslankstelinių diskų pažeidimai – gali sukelti išvaržas ir nervinių šaknelių spaudimą (Hulme et al., 2008).
  3. Viršutinių galūnių traumos

    • Peties sąnario dislokacija – dažna tarp karių, kurie atlieka intensyvius fizinius pratimus (Owens et al., 2007).
    • Alkūnės ir riešo tendinitai – sukelti nuolatinio fizinio krūvio ir pasikartojančių judesių (Seitz et al., 2011).
  4. Galvos traumos ir smegenų sukrėtimai

    • Smegenų sukrėtimai – patiriami per sprogimus ar kritimus, gali sukelti ilgalaikių neurologinių sutrikimų (McCrory et al., 2017).
    • Kaukolės traumos – pavojingos dėl galimų komplikacijų, tokių kaip intrakranijinis kraujavimas (Guskiewicz et al., 2003).

Gydymo metodai

  1. Konservatyvus gydymas

    • Kineziterapija – specializuoti pratimai raumenų stiprinimui ir judesių korekcijai (Hides et al., 2001).
    • Fizioterapija – elektrostimuliacija, ultragarsas ir krioterapija pagreitina gijimą (Prentice, 2015).
    • Vaistai nuo uždegimo (NSAID) – veiksmingi mažinant skausmą ir uždegimą (Bjordal et al., 2004).
  2. Minimaliai invaziniai gydymo metodai

    • Steroidų injekcijos – naudojamos esant stipriam skausmui (Arden et al., 2016).
    • PRP (trombocitų turtingos plazmos) terapija – skatina sausgyslių ir raiščių gijimą (Filardo et al., 2010).
  3. Chirurginis gydymas

    • Kelio ir peties raiščių rekonstrukcija – dažniausiai taikoma kariams, patyrusiems raiščių plyšimus (Prodromos et al., 2007).
    • Stuburo operacijos – taikomos esant nervų kompresijai ar sunkiems stuburo pažeidimams (Weinstein et al., 2008).

Prevencija

  1. Taisyklingas treniruočių planavimas – perėjimas nuo mažesnio prie didesnio krūvio, tinkamas poilsis (Knapik et al., 2011).
  2. Fizinio pasirengimo programos – ypatingas dėmesys mobilumui ir stabilizacijos pratimams (Lisman et al., 2013).
  3. Ergonomikos gerinimas – tinkamas ekipuotės pritaikymas mažina stuburo apkrovą (Williamson et al., 2017).
  4. Psichologinė parama – stresą mažinantys metodai padeda išvengti psichosomatinių skausmų (Gifford et al., 2014).

Išvados Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos yra susijusios su intensyviu fiziniu krūviu ir biomechaninėmis apkrovomis. Efektyviausias būdas sumažinti traumų riziką – tinkamai suplanuotos treniruotės, biomechaninių principų laikymasis ir modernių gydymo metodų taikymas.

Literatūra

  • Arden, N. K., et al. (2016). Intra-articular corticosteroid injections for osteoarthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2016(10), CD005328.
  • Bjordal, J. M., et al. (2004). Non-steroidal anti-inflammatory drugs for injuries. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports, 14(1), 1-9.
  • Gifford, L. S., et al. (2014). Psychological factors in military-related injuries. Journal of Military Medicine, 179(3), 245-250.
  • Guskiewicz, K. M., et al. (2003). Cumulative effects associated with recurrent concussion. Neurosurgery, 53(4), 718-724.
  • Hauret, K. G., et al. (2010). Musculoskeletal injuries in military personnel. American Journal of Preventive Medicine, 38(1), S61-S70.
  • Knapik, J. J., et al. (2011). Injury prevention in military training. Sports Medicine, 41(10), 873-900.
  • McCrory, P., et al. (2017). Consensus statement on concussion in sport. British Journal of Sports Medicine, 51(11), 838-847.
  • Waterman, B. R., et al. (2016). Epidemiology of knee injuries in military personnel. The American Journal of Sports Medicine, 44(5), 1231-1238.
  • Weinstein, J. N., et al. (2008). Surgical vs. nonoperative treatment for lumbar spinal stenosis. New England Journal of Medicine, 358(8), 794-810.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį. Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje. 1. Jėgos Komponentas Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių: Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti kon...

Kaip atliekamas Karių fizinio parengtumo testas (KFPT)?

KAIP ATLIEKAMAS KFPT?  Karių fizinio parengtumo testas (KFPT) , arba kitaip liaudiškai tariant -  FIZO , tai bene svarbiausias kasmetinis fizinio rengimo renginys.  KFPT sudaro 3 pagrindiniai pratimai (pagal eiliškumą):  1. Atsispaudimai 2. Susilenkimai 3. 3000 m bėgimas KFPT KFPT   Reikalavimus KFPT pateikiau šioje nuorodoje  https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html  Kolega iš LK Karo akademijos susuko puikų vaizdo įrašą ir pateikė kaip reikia taisyklingai atlikti KFPT ir ko galima tikėtis testavimo metu. Video žemiau 👇

Pagrindinės klaidos atliekant fizinio rengimo testus ir kaip jų išvengti

p> Fizinio rengimo testai – tai ne tikbandymas, reikalaujantis jėgos, ištvermės ir pasiruošimo, bet ir protingo požiūrio į treniruočių procesą. Dažnai kariuomenės nariai ir sportininkai susiduria su problemomis dėl netinkamo pasirengimo ar testų atlikimo. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai daromas klaidas, remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis, ir pateiksime patarimus, kaip jų išvengti. #### 1. **Netinkamas pasiruošimas – per intensyvios ar nepakankamos treniruotės** **Klaida:** Daugelis karių ir sportininkų linkę per daug stengtis treniruotėse arba, priešingai, nepakankamai treniruotis. Per intensyvios treniruotės gali sukelti raumenų perkrovą, traumų riziką ir nepakankamą atsigavimą prieš testą, o per mažas pasiruošimas gali lemti prastus rezultatus ir nesėkmes. **Mokslinis pagrindas:** Mokslininkai pabrėžia, kad periodizacija – tai esminė sėkmingo pasirengimo dalis. 2020 m. tyrimas, atliktas Tarptautiniame sporto mokslų žurnale („International Journal of Sports Science“), p...