Lietuvos karių fizinio pasirengimo stiprinimas iki 2027 metų: kaip pasiruošti galimam kariniam konfliktui su Rusija

Su tarptautinių geopolitinių įtampų augimu ir Lietuvai skiriant 4% nuo BVP gynybai iki 2027 metų, šalies kariuomenės pasirengimas yra būtina sąlyga nacionaliniam saugumui užtikrinti. Vienas iš svarbiausių aspektų, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį, yra karių fizinis ir psichologinis pasirengimas. Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė būtų stipresnė ir pasiruošusi galimiems kariniams veiksmams, būtina sistemingai gerinti karių fizinį pasiruošimą, remiantis moksliniais tyrimais ir analitikų išvadomis.

Kodėl svarbus karių fizinis pasirengimas?

Fizinis pasirengimas – tai kiekvieno kario pagrindas, lemiantis sėkmingą karinių užduočių vykdymą. Fizinė ištvermė, jėga, greitis ir lankstumas yra būtini tiek kovos veiksmuose, tiek sudėtingose aplinkose. Lietuvos karo analitikai pabrėžia, kad šiandieninėje kovos erdvėje karių gebėjimas išgyventi ir veikti itin sunkiose sąlygose yra esminis. Šiuolaikinė kariuomenė turi gebėti ne tik efektyviai valdyti naujausias technologijas, bet ir turėti puikų fizinį pasirengimą.

Pasak Lietuvos karo akademijos specialistų, tinkamas fizinis pasirengimas mažina traumų riziką, gerina psichologinę sveikatą ir padidina kovinę dvasią. Taip pat stiprina karių gebėjimą ilgą laiką veikti sunkiomis sąlygomis, tokiomis kaip mūšiai, ilgi žygiai ar įtampa dėl miego trūkumo.

Fizinis pasirengimas ir moksliniai tyrimai

Naujausi tyrimai rodo, kad karių fizinis pasirengimas lemia jų gebėjimą atlaikyti ekstremalius streso veiksnius. Moksliniai tyrimai parodė, jog kariai, kurie turi aukštesnį fizinį pajėgumą, yra mažiau linkę patirti psichologines traumas, tokias kaip potrauminio streso sindromas (PTS). Vienas iš tyrimų, atliktų JAV kariuomenėje, atskleidė, kad didesnis fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su geresniais kognityviniais gebėjimais, ypač priimant sprendimus kovos lauke.

Kiek reikia investuoti ir kur pinigai turėtų būti panaudoti?

Skiriant 4% nuo BVP gynybai, svarbu šią dalį nukreipti ne tik į karinę techniką, bet ir į karių pasirengimą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas modernių treniruočių centrų kūrimui, karių aprūpinimui naujausiomis technologijomis ir prietaisais, kurie palengvina treniruotes, o taip pat ir mitybos planų pritaikymui pagal individualius kario poreikius.

Pinigų paskirstymas:

1. Modernių treniruočių centrų įrengimas: Nuo 2024 m. Lietuva turėtų pradėti statyti arba modernizuoti esamus treniruočių centrus, kurie suteiktų kariams galimybę treniruotis su realistiškais, mūšio sąlygas atspindinčiais scenarijais. Tai apima tiek fizinio pasirengimo, tiek kovinio parengimo treniruoklius.

2. Individualizuotos treniruočių programos: Remiantis naujausiais mokslo duomenimis, karių treniruotės turi būti individualizuotos. Lietuva turėtų investuoti į specialistų komandą (fiziologų, dietologų ir psichologų), kuri galėtų parengti ir stebėti kiekvieno kario fizinio pasirengimo lygį, užtikrinant optimalų fizinį pajėgumą.

3. Specializuoti karių fizinio pasirengimo instruktoriai: Iki 2027 m. reikėtų sukurti specializuotas instruktorių programas, kurios būtų orientuotos į fizinį pasirengimą. Tokie instruktoriai galėtų treniruoti karius pagal šiuolaikinius standartus, mokydami ne tik tradicinių pratimų, bet ir funkcinių treniruočių, kurių metu kariams tenka atlikti sudėtingus fizinius veiksmus, atspindinčius tikrąsias kovos sąlygas.

4. Mitybos programos ir papildai: Skiriant dalį biudžeto karių sveikai mitybai ir papildams, galima užtikrinti optimalų energijos ir maistinių medžiagų balansą. Remiantis moksliniais tyrimais, tinkama mityba didina ištvermę, gerina koncentraciją ir mažina traumų riziką.

Fizinis pasiruošimas iki 2027 metų

Treniruočių modeliai:

1. Funkcinės treniruotės: Šios treniruotės turi būti nukreiptos į kario gebėjimą atlaikyti ilgalaikį fizinį ir psichologinį stresą. Čia svarbus pabrėžimas ant ištvermės, jėgos ir judesių lankstumo lavinimo, kurių gali prireikti realiame mūšyje.

2. Kardio treniruotės: Reguliarios kardiotreniruotės – bėgimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas – padidins karių širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Tai labai svarbu, nes kovinėse sąlygose kariai dažnai turi ilgas valandas judėti be poilsio.

3. Jėgos treniruotės: Šioms treniruotėms reikia skirti ypatingą dėmesį, nes kariai dažnai turi nešti sunkią įrangą ar ginklus. Treniruotės su svoriais, pratimai su savo kūno svoriu (pvz., atsispaudimai, atsilenkimai) padės išlaikyti gerą formą ir išvengti sužeidimų.

4. Psichologinis pasirengimas: Nors fizinis pasirengimas yra kertinis, psichologinis atsparumas taip pat būtinas. Per ateinančius metus reikėtų įtraukti psichologinio pasirengimo mokymus, kurie padėtų kariams geriau valdyti stresą kovos metu ir išvengti ilgalaikių psichologinių traumų.

Išvados

Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė būtų geriau pasirengusi iki 2027 metų, reikia intensyviai investuoti į karių fizinį pasirengimą. Tai ne tik padidins individualų karių pajėgumą, bet ir sustiprins bendrą kovinę parengtį. Svarbiausia, kad šios investicijos turi būti nukreiptos ne tik į karinės technikos pirkimą, bet ir į ilgalaikes programas, kurios gerina karių fizinę būklę, stiprina jų sveikatą ir didina karių gebėjimus kovoti tiek fiziniu, tiek psichologiniu lygmeniu.

Karių išmokos ir socialinės garantijos: Kas naujo 2024-2025 metais

Naudos ir išmokos Lietuvos kariams 2024 metais

2024 metais Lietuvos kariams numatytos kelios svarbios naudos ir išmokos, kurios yra skirtos pagerinti karių gyvenimo kokybę ir motyvaciją. Šios išmokos apima:

1. Pagrindinis atlyginimas

Lietuvos kariuomenės kariams mokamas atlyginimas priklauso nuo pareigybės ir laipsnio. 2024 metais numatoma, kad atlyginimai bus padidinti, siekiant prisitaikyti prie infliacijos ir didinti karių gerovę. Remiantis oficialiais duomenimis, planuojama, kad vidutinis atlyginimas kariams padidės apie 10–15%. Tai padės ne tik pagerinti karių finansinę padėtį, bet ir padidins tarnybos prestižą.

2. Papildomos išmokos

Kariai, dalyvaujantys tarptautinėse misijose, gauna papildomas išmokas už tarnybą užsienyje. Šios išmokos skiriasi priklausomai nuo misijos pobūdžio ir trukmės. Pavyzdžiui, kariams, kurie tarnauja sudėtingesnėse misijose arba ilgalaikėse operacijose, gali būti suteikiamos didesnės išmokos, siekiant atlyginti už papildomą riziką ir atskirtį nuo šeimos.

3. Socialinės garantijos

Kariai turi teisę į socialines garantijas, įskaitant nemokamą medicininę priežiūrą, psichologinę paramą, pensijų fondą ir kitas socialines paslaugas. Medicininė priežiūra apima ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę gerovę, kas yra itin svarbu karyboje. Psichologinė parama kariams ir jų šeimoms padeda įveikti streso ir traumų padarinius, kurie gali kilti dėl tarnybos metu patirtų iššūkių.

4. Išmokos už tarnybą

Ilgesnio tarnybos laikotarpio kariai gali tikėtis didesnių ištikimybės išmokų. Šios išmokos skirtos skatinti karių lojalumą ir ilgalaikę tarnybą. Pavyzdžiui, kariams, kurie tarnauja 10 metų ir daugiau, gali būti suteikiamos specialios išmokos arba premijos.

5. Studijų ir kvalifikacijos kėlimo išmokos

Kariai, siekiantys tobulinti savo įgūdžius ar įgyti aukštąjį išsilavinimą, gali gauti finansavimą už studijas ir kvalifikacijos kėlimo kursus. Šios išmokos apima ne tik mokesčius už studijas, bet ir stipendijas, kurios padeda kariams susitelkti į mokslus. Kariuomenė skatina nuolatinį mokymąsi ir profesinį tobulėjimą, kad kariai galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių karinių ir technologinių reikalavimų.

Numatomos naudos ir išmokos 2025 metais

2025 metais planuojama toliau didinti karių išmokas ir socialines garantijas, įskaitant:

1. Dar didesni atlyginimai

Tikimasi, kad pagrindinis karių atlyginimas vėl bus didinamas, kad atitiktų kylančias gyvenimo sąnaudas ir atvertų galimybes geresniam finansiniam užmokesčiui. Kartu su atlyginimų didinimu numatomi ir kiti ekonominiai paskatinimai, tokie kaip premijos už išskirtinį darbą ar dalyvavimą svarbiose operacijose.

2. Papildomos motyvacinės išmokos

Yra numatomos papildomos motyvacinės išmokos tiems kariams, kurie pasiekia aukštų rezultatų tarnybos metu arba dalyvauja specifinėse operacijose. Tai gali apimti premijas už sėkmingai įvykdytas užduotis, specialius apdovanojimus už drąsą arba išskirtinius pasiekimus.

3. Pagerinta psichologinė parama

Planuojama įgyvendinti naujas psichologinės paramos programas kariams ir jų šeimoms, siekiant gerinti psichologinę gerovę ir sumažinti stresą tarnybos metu. Tai apims tiek prevencines, tiek terapines paslaugas, taip pat specialius seminarus ir mokymus, skirtus psichologinio atsparumo didinimui.

4. Projekto „Karjeros plėtra“ iniciatyva

Šis projektas apims naujas galimybes kariams tobulėti profesinėje srityje ir karjeros perspektyvose, įskaitant mentorystės programas ir tarptautinius mokymus. Kariuomenė siekia, kad kariai turėtų galimybę ne tik tobulinti karinius įgūdžius, bet ir plėtoti lyderystės bei vadybos gebėjimus.

Ateities projektai

Ateityje numatomi keli projektai, skirti karių gerovei ir tarnybos sąlygoms gerinti:

1. Naujos infrastruktūros plėtra

Planai apima modernių kariuomenės bazės ir apgyvendinimo sąlygų kūrimą, siekiant užtikrinti, kad kariams būtų suteiktos patogios gyvenimo sąlygos. Numatoma investuoti į naujus karininkų gyvenamuosius kompleksus, sporto ir poilsio zonas, o taip pat ir į infrastruktūrą, kuri padėtų kariai geriau derinti tarnybą su asmeniniu gyvenimu.

2. Technologijų integracija

Kartu su kariuomenės modernizavimu planuojama investuoti į naujas technologijas, kurios pagerins karių mokymą ir efektyvumą. Tai apims modernių simuliatorių diegimą, kurie padės kariams ruošti įgūdžius, ir naujų kovos technologijų, tokių kaip dronai ir kitos pažangios sistemos, integravimą.

3. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Lietuvos kariuomenė sieks plėsti bendradarbiavimą su NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kad gautų paramą ir dalintųsi gerosiomis praktikomis. Šis bendradarbiavimas ne tik pagerins karių mokymus, bet ir padės užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi greitai reaguoti į kylančias grėsmes.

4. Tarnybos sąlygų gerinimas

Numatyta įgyvendinti iniciatyvas, skirtas karių šeimų gerovei, įskaitant paramą šeimos nariams ir socialinių paslaugų plėtrą. Kariuomenė siekia užtikrinti, kad karių šeimos gautų reikiamą paramą, kai kariai yra dislokuoti ar dalyvauja tarptautinėse misijose. Tai apims psichologinę paramą, švietimo galimybes ir kitas socialines paslaugas.

Išvada

2024-2025 metais Lietuvos kariams numatytos įvairios naudos ir išmokos, kurios prisideda prie karių gerovės ir motyvacijos. Ateities projektai, skirti tobulinti tarnybos sąlygas, modernizuoti infrastruktūrą ir įdiegti naujas technologijas, žada dar didesnį karių pasitenkinimą ir efektyvumą. Tokios iniciatyvos ne tik sustiprina kariuomenės pajėgumus, bet ir demonstruoja įsipareigojimą gerinti karių gyvenimo kokybę, todėl Lietuvos kariuomenė tampa patrauklesnė potencialiems kandidatams ir užtikrina, kad esami kariai jaustųsi vertinami ir remiami.

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį.

Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje.

1. Jėgos Komponentas

Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių:

• Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti konkretų pasipriešinimą ar naudoti sunkią ginkluotę.

• Hipertrofinė jėga: Hipertrofinė jėga yra raumenų masės ir tankio padidėjimas. Tai padeda kariams būti pasiruošusiems dideliam fiziniam krūviui ir fiziniam stresui, kuris gali iškilti ilgalaikėse operacijose ar misijose.

• Jėgos ištvermė: Jėgos ištvermė reiškia gebėjimą ilgą laiką išlaikyti tam tikrą jėgos lygį. Tai ypač svarbu ilgalaikėse misijose ar operacijose, kur kariai turi atlikti pasikartojančius judesius su ginkluote ar kito tipo ištvermės reikalaujančiose užduotyse.

• 

2. Ištvermės Komponentas

Ištvermė yra kritiškai svarbi savybė, leidžianti kariams atlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį ar veiksmus ekstremaliomis sąlygomis. Ši komponentas apima du pagrindinius aspektus:

• Anaerobinė ištvermė: Tai yra gebėjimas atlikti aukštą intensyvumą reikalaujančius judesius trumpą laiką. Tai gali būti bėgimas su staigiais spurtais, šuoliai, ar kiti greiti judesiai. Ši savybė yra svarbi, kai reikia staigiai reaguoti į kritines situacijas.

• Aerobinė ištvermė: Tai reiškia gebėjimą išlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį vidutinio intensyvumo režime. Tai yra labai svarbu, kai reikia veikti ilgą laiką, pavyzdžiui, vykstant ilgiems žygiams ar kitoms ilgai trunkančioms užduotims.

• 

  3. Judrumo Komponentas

Judrumas yra būtinas kariams veikti įvairiose terpėse ir situacijose. Lietuvos kariuomenėje judrumo komponentas apima kelias svarbias savybes:

• Lankstumas: Lankstumas padeda išvengti sužalojimų ir atlikti įvairius judesius, kurie gali prireikti veiksmingai karių veikloje.

• Vikrumas: Vikrumas yra svarbus, kai reikia staigiai ir efektyviai reaguoti į staigius pavojaus signalus arba judėti per sudėtingus teritorijos takus.

• Koordinacija: Geras koordinavimas yra būtinas veikiant sudėtingomis sąlygomis, kai reikia suderinti įvairius judesius ir veiksmus.

• Pusiausvyra: Pusiausvyra yra svarbi veikiant nevienalytėse arba nestabiliose terpėse.

• Greitumas: Greitas reakcijos laikas yra svarbus, kai reikia greitai atlikti tam tikrą veiksmą, pvz., nubėgti iki užduoties vietos, keisti poziciją ir pan.

• 
  

• 
  
  

  Svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių fizinio rengimo komponentai yra esminiai, siekiant užtikrinti jų pasirengimą atlikti sudėtingas ir intensyvias operacijas bei misijas. Maksimali jėga ir ištvermė padeda kariams veikti ekstremaliose situacijose, išlaikyti pasirengimą ilgalaikiam krūviui ir sumažinti sužalojimų riziką. Judrumo komponentas užtikrina, kad kariai yra gebėtų judėti efektyviai ir koordinuotai įvairiose aplinkose.

Lietuvos Kariuomenėje, šių fizinio rengimo komponentų ugdymas padeda kariams būti pasirengusiems veikti įvairiomis sąlygomis, nuo kovos veiksmų iki humanitarinių operacijų. Be to, stiprus fizinis pasirengimas padeda gerinti karių moralę, padidinti pasitikėjimą savimi ir kitais bei ugdyti bendradarbiavimo dvasią, kuri yra nepakeičiama kariuomenės veikloje.

Apibendrinant, karių fizinio rengimo komponentai yra neatsiejama Lietuvos Kariuomenės veiklos dalis. Jėgos, ištvermės ir judrumo ugdymas padeda kariams pasirengti skirtingiems uždaviniams ir situacijoms, užtikrindami jų veiklos efektyvumą ir saugumą.

Lietuvos kariuomenės sausas davinys (SKD)

Lietuvos kariuomenės sausas davinys (SKD) yra svarbus elementas karių mityboje, kuris skirtas užtikrinti tinkamą mitybą ir energijos tiekimą kariams lauko sąlygomis ar karinėse operacijose, kai nėra galimybės gauti įprastų maisto produktų.

SKD yra specialus maisto produktų rinkinys, sudarytas iš įvairių maisto produktų, kurie yra paruošti taip, kad juos būtų galima lengvai transportuoti ir naudoti lauko sąlygomis. Šie rinkiniai paprastai yra supakuoti į išmatuojamus maišelius arba konteinerius, kurie yra kompaktiški ir neprilygsta dydžiu tradiciniams maisto produktams.

SKD sudėtis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių reikalavimų ir tikslų. Tačiau dažniausiai jie apima įvairias maisto grupes, tokias kaip mėsos produktai (pavyzdžiui, dešros, konservuota mėsa), grūdai (pvz., ryžiai, makaronai), sausainiai, sviestas arba margarinas, vaisiai, šokolado batonėliai, gėrimai (pavyzdžiui, kava arba arbata) ir daugelis kitų.

LK sauso davinio turinys

Sauso davinio rinkiniai yra suprojektuoti taip, kad užtikrintų reikiamą kalorijų kiekį, baltymų, angliavandenių, riebalų ir kitų maistinių medžiagų poreikius, kad kariai galėtų išlaikyti energijos lygį ir tinkamai funkcionuoti neturint prieigų prie reguliaraus maisto. Be to, dauguma SKD yra ilgalaikio saugojimo, todėl jie gali būti naudojami tam tikrą laiką po jų gamybos.

Lietuvos kariuomenė aktyviai dirba siekdama nuolat tobulinti SKD sudėtį, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų karių mitybos poreikius ir būtų pakankamai maistingi ir skanūs. Be to, atsižvelgiama į įvairius aspektus, tokius kaip skoniniai malonumai, praktiškumas ir našumas lauko sąlygomis.

Sauso davinio rinkiniai yra nepakeičiamas komponentas, kuris padeda Lietuvos kariuomenei užtikrinti, kad jos kariai gautų tinkamą mitybą net ir tose situacijose, kai tradicinio maisto tiekimas yra ribotas arba neįmanomas. Tai yra strategiškai svarbus elementas, kuris padeda užtikrinti, kad kariai būtų maitinami ir išlaikytų optimalią fizinę ir psichologinę būklę net ekstremaliose sąlygose.

Lietuvos kariuomenės sauso davinio nauda yra daugialypė. Pirmiausia, jis užtikrina, kad kariai turėtų pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, kad išlaikytų energijos lygį ir tinkamai atliktų savo pareigas. SKD yra suderintas taip, kad jame būtų optimalus baltymų, angliavandenių, riebalų ir kitų maistinių medžiagų santykis, kuris yra svarbus karių organizmo veikimui.

Antra, sauso davinio pakuotės yra lengvai transportuojamos ir naudojamos. Tai suteikia kariams galimybę turėti maisto atsargas, kurias gali lengvai nešioti su savimi ir naudoti jas pagal poreikį. Tai yra ypač svarbu lauko sąlygomis, kur tradicinio maisto paruošimas gali būti sudėtingas ar net neįmanomas.

Be to, sauso davinio rinkiniai taip pat yra ilgalaikio saugojimo, todėl jie gali būti iš anksto paruošti ir pasirengę naudojimui. Tai leidžia kariams turėti atsargas ilgesniam laikui, o tai yra svarbu, ypač operacijų metu, kai maisto tiekimas gali būti nepastovus arba ribotas.

Visų šių priežasčių dėka Lietuvos kariuomenės sausas davinys yra svarbus komponentas, kuris užtikrina, kad kariai būtų tinkamai maitinami net ir ekstremaliose arba ribotose sąlygose. Tai suteikia jiems fizinių ir psichologinių pajėgumų, kurie yra būtini jiems atlikti savo užduotis ir užtikrinti operacijų sėkmę.

Visa tai rodo, kad Lietuvos kariuomenės sauso davinio reikšmė yra nepakeičiama, užtikrinant karių mitybą ir efektyvumą, net ir sudėtingomis ir nepalankiomis sąlygomis. Tai yra vienas iš elementų, kurie prisideda prie Lietuvos kariuomenės gebėjimo atlikti savo misijas ir palaikyti karius pasirengusius ir veiksmingus bet kokiose situacijose.

I lygio karinės kovinės savigynos sistema

  

Karinės kovinės savigynos sistema kariuomenėje brendo labai senai. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo nemažai sovietinės armijos karių, kurie turėjo turėjo didelę patirtį įvairiose kovų menų stiliuose. Kai Lietuvos kariuomenės vadu tapo gen. ltn. Arvydas Pocius, buvo duota užduotis pagaliau sukurti veikiančią karinės kovinės savigynos sistemą. Užduotis buvo patikėta LK Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Fizinio rengimo centro specialistam ir taip pat kitų LK padalinių didžiausią patirtį turintiems kariams. Po daugelio diskusijų ir tarpusavio išsibandymų kurių sporto šakų veiksmai veikia geriausiai mūšio sąlygomis, buvo nuspręsta kariuomenės savigynos sistemą suskirstyti į tris lygius.

Dabar pakalbėsime apie I lygio karinės kovinės savigynos rengimo sistemą. 

I lygio karinės kovinės rengimo sistemą sudaro 44 veiksmai + kova su ginklo imitacija. Sistema taip pat sudaryta taip, kad karys rengimą pradėtų nuo pačių bazinių pratimų. Pirmiausia kariai mokomi taisyklingo judėjimo, kovinės stovėsenos užėmimo, koordinacinių pratimų, bazinių smūgių rankomis ir kojomis bei gynybos nuo jos, taip pat puolamųjų bei gynybinių veiksmų su lazda ir peiliu ir šiek tiek imtynių technikos. 

Karinės kovinės savigynos I lygio rengimas svarbus tuo, kad karys įgauna bazinius savigynos įgūdžius, išmoksta gauti "kontakto". Šiuolaikinis jaunimas kontaktą supranta tik muštynes kompiuteriniame žaidime, o čia dažnai tenka matyti tas išsigandusias akis ir stumti karius vienas prie kito. Per kovinės savigynos pratybas nušaunamas ir antras zuikis - jas galima išnaudoti ir kaip fizinių ypatybių (ištvermės, greitumo, jėgos, lankstumo ir kt.) lavinimo pratybas. Tik reikia pratybų metu duoti tikslingą krūvį. Tai galima pasiekti per mokomąsias kovas, specialiąsias situacines pratybas ir kt. 

Pats esu vedęs intensyvų 2 savaičių I lygio kursą, kurio metu turėjau ir šiek tiek lankiusių kovines sporto šakas, ir visiškai "žalių", kurie neturėjo jokio supratimo. Po 2 savaičių visi kariai geba išlaikyti testą ir parodyti bazines žinias, bei geba su sukovoti 1 minutę su automatinio šautuvo imitacija. 

Kas pasirodo sudėtinga, tai pratybų tęstinumas. Grįžę po mokymų tiek kariai, tiek vadai nebeskiria dėmesio rengimui, todėl įgūdžiai dažniausiai pasimiršta. 

I lygio testas apima visus 44 klausimus bei mokomąją kovą. Karys turi įvykdyti bent 70 proc. testo per 15 min. Dažniausiai įgudę kariai testą įvykdo per  8-11 min. 

Apibendrinus galima teikti, kad I lygio kovinės savigynos rengimas labai reikalingas LK. Kariai įgauna bazinių žinių, gerėja jų motorika ir savisaugos įgūdžiai, taip pat įgaunami baziniai savigynos įgūdžiai, kurie praverčia ne tik  kariuomenėje, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat, tai yra pamatas gerinti karių socializaciją, tarpusavio santykius, didinti pasitikėjimą savimi. 

Įvykdęs I lygio testą karys paruošiamas tolimesniems LK karinės kovinės savigynos rengimo lygiams.