Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

 Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

Santrauka Karinė tarnyba reikalauja itin didelio fizinio pasirengimo ir ištvermės, todėl kariuomenėje dažnai pasitaiko įvairių traumų. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios karių traumos, jų priežastys, mokslu pagrįstos gydymo strategijos bei prevencijos metodai. Analizuojami naujausi tyrimai ir remiamasi žinomų mokslininkų darbais, siekiant pateikti efektyviausias praktikas karių sveikatai užtikrinti.

Įvadas Fizinės traumos kariuomenėje yra viena iš pagrindinių problemų, turinčių įtakos koviniam pasirengimui ir personalo sveikatai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaiko raumenų, sausgyslių ir kaulų pažeidimai, kuriuos sukelia per didelis krūvis, netinkama biomechanika ar staigūs sužalojimai (Hauret et al., 2010). Prevencinės priemonės, tokios kaip tinkamas treniruočių planavimas ir modernūs gydymo metodai, gali padėti sumažinti traumų dažnį.

Dažniausios kariuomenės traumos

1. Apatinių galūnių sužalojimai

   • Kelio sąnario traumos – menisko plyšimai, raiščių patempimai ir plyšimai (Waterman et al., 2016).
   • Achilo sausgyslės uždegimas ir plyšimas – dažnas dėl ilgalaikio bėgimo ir staigių judesių (Maffulli et al., 2003).
   • Streso lūžiai – dažniausiai pasitaiko blauzdikaulyje ir pėdose dėl nuolatinės perkrovos (Wentz et al., 2011).

2. Nugaros skausmai ir stuburo traumos

   • Juosmens skausmas – dažnai susijęs su sunkių svorių nešiojimu ir netinkama laikysena (Germain et al., 2016).
   • Tarpslankstelinių diskų pažeidimai – gali sukelti išvaržas ir nervinių šaknelių spaudimą (Hulme et al., 2008).

3. Viršutinių galūnių traumos

   • Peties sąnario dislokacija – dažna tarp karių, kurie atlieka intensyvius fizinius pratimus (Owens et al., 2007).
   • Alkūnės ir riešo tendinitai – sukelti nuolatinio fizinio krūvio ir pasikartojančių judesių (Seitz et al., 2011).

4. Galvos traumos ir smegenų sukrėtimai

   • Smegenų sukrėtimai – patiriami per sprogimus ar kritimus, gali sukelti ilgalaikių neurologinių sutrikimų (McCrory et al., 2017).
   • Kaukolės traumos – pavojingos dėl galimų komplikacijų, tokių kaip intrakranijinis kraujavimas (Guskiewicz et al., 2003).

Gydymo metodai

1. Konservatyvus gydymas

   • Kineziterapija – specializuoti pratimai raumenų stiprinimui ir judesių korekcijai (Hides et al., 2001).
   • Fizioterapija – elektrostimuliacija, ultragarsas ir krioterapija pagreitina gijimą (Prentice, 2015).
   • Vaistai nuo uždegimo (NSAID) – veiksmingi mažinant skausmą ir uždegimą (Bjordal et al., 2004).

2. Minimaliai invaziniai gydymo metodai

   • Steroidų injekcijos – naudojamos esant stipriam skausmui (Arden et al., 2016).
   • PRP (trombocitų turtingos plazmos) terapija – skatina sausgyslių ir raiščių gijimą (Filardo et al., 2010).

3. Chirurginis gydymas

   • Kelio ir peties raiščių rekonstrukcija – dažniausiai taikoma kariams, patyrusiems raiščių plyšimus (Prodromos et al., 2007).
   • Stuburo operacijos – taikomos esant nervų kompresijai ar sunkiems stuburo pažeidimams (Weinstein et al., 2008).

Prevencija

1. Taisyklingas treniruočių planavimas – perėjimas nuo mažesnio prie didesnio krūvio, tinkamas poilsis (Knapik et al., 2011).
2. Fizinio pasirengimo programos – ypatingas dėmesys mobilumui ir stabilizacijos pratimams (Lisman et al., 2013).
3. Ergonomikos gerinimas – tinkamas ekipuotės pritaikymas mažina stuburo apkrovą (Williamson et al., 2017).
4. Psichologinė parama – stresą mažinantys metodai padeda išvengti psichosomatinių skausmų (Gifford et al., 2014).

Išvados Kariuomenėje dažniausiai pasitaikančios traumos yra susijusios su intensyviu fiziniu krūviu ir biomechaninėmis apkrovomis. Efektyviausias būdas sumažinti traumų riziką – tinkamai suplanuotos treniruotės, biomechaninių principų laikymasis ir modernių gydymo metodų taikymas.

Literatūra

• Arden, N. K., et al. (2016). Intra-articular corticosteroid injections for osteoarthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2016(10), CD005328.
• Bjordal, J. M., et al. (2004). Non-steroidal anti-inflammatory drugs for injuries. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports, 14(1), 1-9.
• Gifford, L. S., et al. (2014). Psychological factors in military-related injuries. Journal of Military Medicine, 179(3), 245-250.
• Guskiewicz, K. M., et al. (2003). Cumulative effects associated with recurrent concussion. Neurosurgery, 53(4), 718-724.
• Hauret, K. G., et al. (2010). Musculoskeletal injuries in military personnel. American Journal of Preventive Medicine, 38(1), S61-S70.
• Knapik, J. J., et al. (2011). Injury prevention in military training. Sports Medicine, 41(10), 873-900.
• McCrory, P., et al. (2017). Consensus statement on concussion in sport. British Journal of Sports Medicine, 51(11), 838-847.
• Waterman, B. R., et al. (2016). Epidemiology of knee injuries in military personnel. The American Journal of Sports Medicine, 44(5), 1231-1238.
• Weinstein, J. N., et al. (2008). Surgical vs. nonoperative treatment for lumbar spinal stenosis. New England Journal of Medicine, 358(8), 794-810.

Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

 Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

Santrauka Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena dažniausių judamojo aparato problemų pasaulyje, turinti didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei ir darbingumui. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės skausmo priežastys, mokslu pagrįstos gydymo strategijos ir prevencijos būdai, remiantis naujausiais tyrimais ir žinomų mokslininkų darbais.

Įvadas Apatinės nugaros dalies skausmas (angl. low back pain, LBP) yra dažna medicininė problema, kuriai būdingas skausmas juosmens srityje, kartais plintantis į kojas. Tyrimai rodo, kad 60–80% žmonių bent kartą gyvenime patiria šio tipo skausmą (Hoy et al., 2010). Nors daugeliu atvejų skausmas praeina savaime, daliai pacientų jis tampa lėtiniu, sukeldamas ilgalaikius funkcinius sutrikimus (Balagué et al., 2012).

Priežastys

1. Raumenų ir raiščių įtempimas – per didelis fizinis krūvis ar netaisyklingi judesiai gali sukelti mikrotraumas (Chou et al., 2016).
2. Tarpslankstelinių diskų degeneracija – su amžiumi diskai praranda elastingumą ir gali sukelti skausmą (Luoma et al., 2000).
3. Stuburo išvarža – disko branduolio išsiveržimas gali dirginti nervus, sukeldamas skausmą ir jutimo sutrikimus (Jensen et al., 1994).
4. Sąnarių problemos – degeneraciniai pokyčiai stuburo sąnariuose gali būti skausmo šaltinis (Frymoyer, 1988).
5. Bloga laikysena ir silpni gilieji raumenys – nepakankama liemens raumenų kontrolė gali sukelti per didelę stuburo apkrovą (Panjabi, 1992).
6. Psichosocialiniai veiksniai – stresas, depresija ir nerimas gali sustiprinti skausmo suvokimą (Linton, 2000).
7. 
   
   
   
   

Gydymo metodai

1. Konservatyvus gydymas

   • Fizinė terapija – tempimo ir stiprinimo pratimai, ypač giliesiems liemens raumenims, yra efektyvus būdas sumažinti skausmą (Richardson et al., 1999).
   • Manualinė terapija – masažas ir stuburo manipuliacijos gali sumažinti įtampą ir pagerinti mobilumą (Rubinstein et al., 2011).
   • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID) – veiksmingi mažinant uždegimą ir skausmą (Roelofs et al., 2008).
   • Akupunktūra – tyrimai rodo, kad gali sumažinti lėtinį apatinės nugaros skausmą (Vickers et al., 2018).

2. Minimaliai invaziniai gydymo metodai

   • Epidurinės steroidų injekcijos – gali sumažinti skausmą, jei jis susijęs su nervų uždegimu (Manchikanti et al., 2012).
   • Radijo dažnio abliacija – naudojama siekiant sumažinti skausmo impulsų perdavimą nervais (Cohen et al., 2005).

3. Chirurginis gydymas

   • Skiriamas tik esant išvaržoms ar degeneraciniams pokyčiams, kurie nereaguoja į konservatyvų gydymą (Weinstein et al., 2006).

Prevencija

1. Reguliarus fizinis aktyvumas – stiprinant pilvo ir nugaros raumenis galima sumažinti stuburo apkrovą (Searle et al., 2015).
2. Taisyklinga laikysena – būtina tiek sėdint, tiek keliant svorius (O’Sullivan, 2000).
3. Tinkamas darbo vietos ergonomikos užtikrinimas – mažina riziką patirti lėtinį skausmą (van Niekerk et al., 2012).
4. Psichosocialinė parama – mažinant stresą galima išvengti lėtinio skausmo (Henschke et al., 2010).

Išvados Apatinės nugaros dalies skausmas yra daugiaveiksnė problema, reikalaujanti kompleksinio gydymo ir prevencijos. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas mažinti skausmą ir užkirsti kelią jo lėtinei formai yra reguliari fizinė veikla, ergonomikos gerinimas ir kompleksinis požiūris į gydymą.

Literatūra

• Balagué, F., Mannion, A. F., Pellisé, F., & Cedraschi, C. (2012). Non-specific low back pain. The Lancet, 379(9814), 482-491.
• Chou, R., et al. (2016). Nonpharmacologic therapies for low back pain: a systematic review. Annals of Internal Medicine, 166(7), 493-505.
• Cohen, S. P., et al. (2005). Radiofrequency denervation for back pain: a meta-analysis. Pain, 118(1-2), 97-110.
• Frymoyer, J. W. (1988). Back pain and sciatica. New England Journal of Medicine, 318(5), 291-300.
• Henschke, N., et al. (2010). Prognosis in patients with recent onset low back pain in primary care: inception cohort study. BMJ, 340, c636.
• Jensen, M. C., et al. (1994). Magnetic resonance imaging of the lumbar spine in people without back pain. New England Journal of Medicine, 331(2), 69-73.
• Luoma, K., et al. (2000). Low back pain and lumbar disc degeneration. Spine, 25(4), 487-492.
• Manchikanti, L., et al. (2012). A systematic review of lumbar interlaminar epidural injections in chronic low back pain. Pain Physician, 15(3), E363-E384.
• O’Sullivan, P. B. (2000). Lumbar segmental 'instability': clinical presentation and specific stabilizing exercise management. Manual Therapy, 5(1), 2-12.
• Panjabi, M. M. (1992). The stabilizing system of the spine. Part I. Function, dysfunction, adaptation, and enhancement. Journal of Spinal Disorders, 5(4), 383-389.
• Richardson, C. A., et al. (1999). Therapeutic exercise for spinal segmental stabilization. Churchill Livingstone.
• Roelofs, P. D., et al. (2008). Non-steroidal anti-inflammatory drugs for low back pain. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2008(1), CD000396.
• Searle, A., et al. (2015). Exercise interventions for the treatment of chronic low back pain. Clinical Rehabilitation, 29(12), 1155-1167.
• Weinstein, J. N., et al. (2006). Surgical versus nonoperative treatment for lumbar disk herniation. New England Journal of Medicine, 356(22), 2257-2270.