Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

 Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymo metodai ir prevencija

Santrauka Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena dažniausių judamojo aparato problemų pasaulyje, turinti didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei ir darbingumui. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės skausmo priežastys, mokslu pagrįstos gydymo strategijos ir prevencijos būdai, remiantis naujausiais tyrimais ir žinomų mokslininkų darbais.

Įvadas Apatinės nugaros dalies skausmas (angl. low back pain, LBP) yra dažna medicininė problema, kuriai būdingas skausmas juosmens srityje, kartais plintantis į kojas. Tyrimai rodo, kad 60–80% žmonių bent kartą gyvenime patiria šio tipo skausmą (Hoy et al., 2010). Nors daugeliu atvejų skausmas praeina savaime, daliai pacientų jis tampa lėtiniu, sukeldamas ilgalaikius funkcinius sutrikimus (Balagué et al., 2012).

Priežastys

1. Raumenų ir raiščių įtempimas – per didelis fizinis krūvis ar netaisyklingi judesiai gali sukelti mikrotraumas (Chou et al., 2016).
2. Tarpslankstelinių diskų degeneracija – su amžiumi diskai praranda elastingumą ir gali sukelti skausmą (Luoma et al., 2000).
3. Stuburo išvarža – disko branduolio išsiveržimas gali dirginti nervus, sukeldamas skausmą ir jutimo sutrikimus (Jensen et al., 1994).
4. Sąnarių problemos – degeneraciniai pokyčiai stuburo sąnariuose gali būti skausmo šaltinis (Frymoyer, 1988).
5. Bloga laikysena ir silpni gilieji raumenys – nepakankama liemens raumenų kontrolė gali sukelti per didelę stuburo apkrovą (Panjabi, 1992).
6. Psichosocialiniai veiksniai – stresas, depresija ir nerimas gali sustiprinti skausmo suvokimą (Linton, 2000).
7. 
   
   
   
   

Gydymo metodai

1. Konservatyvus gydymas

   • Fizinė terapija – tempimo ir stiprinimo pratimai, ypač giliesiems liemens raumenims, yra efektyvus būdas sumažinti skausmą (Richardson et al., 1999).
   • Manualinė terapija – masažas ir stuburo manipuliacijos gali sumažinti įtampą ir pagerinti mobilumą (Rubinstein et al., 2011).
   • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID) – veiksmingi mažinant uždegimą ir skausmą (Roelofs et al., 2008).
   • Akupunktūra – tyrimai rodo, kad gali sumažinti lėtinį apatinės nugaros skausmą (Vickers et al., 2018).

2. Minimaliai invaziniai gydymo metodai

   • Epidurinės steroidų injekcijos – gali sumažinti skausmą, jei jis susijęs su nervų uždegimu (Manchikanti et al., 2012).
   • Radijo dažnio abliacija – naudojama siekiant sumažinti skausmo impulsų perdavimą nervais (Cohen et al., 2005).

3. Chirurginis gydymas

   • Skiriamas tik esant išvaržoms ar degeneraciniams pokyčiams, kurie nereaguoja į konservatyvų gydymą (Weinstein et al., 2006).

Prevencija

1. Reguliarus fizinis aktyvumas – stiprinant pilvo ir nugaros raumenis galima sumažinti stuburo apkrovą (Searle et al., 2015).
2. Taisyklinga laikysena – būtina tiek sėdint, tiek keliant svorius (O’Sullivan, 2000).
3. Tinkamas darbo vietos ergonomikos užtikrinimas – mažina riziką patirti lėtinį skausmą (van Niekerk et al., 2012).
4. Psichosocialinė parama – mažinant stresą galima išvengti lėtinio skausmo (Henschke et al., 2010).

Išvados Apatinės nugaros dalies skausmas yra daugiaveiksnė problema, reikalaujanti kompleksinio gydymo ir prevencijos. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas mažinti skausmą ir užkirsti kelią jo lėtinei formai yra reguliari fizinė veikla, ergonomikos gerinimas ir kompleksinis požiūris į gydymą.

Literatūra

• Balagué, F., Mannion, A. F., Pellisé, F., & Cedraschi, C. (2012). Non-specific low back pain. The Lancet, 379(9814), 482-491.
• Chou, R., et al. (2016). Nonpharmacologic therapies for low back pain: a systematic review. Annals of Internal Medicine, 166(7), 493-505.
• Cohen, S. P., et al. (2005). Radiofrequency denervation for back pain: a meta-analysis. Pain, 118(1-2), 97-110.
• Frymoyer, J. W. (1988). Back pain and sciatica. New England Journal of Medicine, 318(5), 291-300.
• Henschke, N., et al. (2010). Prognosis in patients with recent onset low back pain in primary care: inception cohort study. BMJ, 340, c636.
• Jensen, M. C., et al. (1994). Magnetic resonance imaging of the lumbar spine in people without back pain. New England Journal of Medicine, 331(2), 69-73.
• Luoma, K., et al. (2000). Low back pain and lumbar disc degeneration. Spine, 25(4), 487-492.
• Manchikanti, L., et al. (2012). A systematic review of lumbar interlaminar epidural injections in chronic low back pain. Pain Physician, 15(3), E363-E384.
• O’Sullivan, P. B. (2000). Lumbar segmental 'instability': clinical presentation and specific stabilizing exercise management. Manual Therapy, 5(1), 2-12.
• Panjabi, M. M. (1992). The stabilizing system of the spine. Part I. Function, dysfunction, adaptation, and enhancement. Journal of Spinal Disorders, 5(4), 383-389.
• Richardson, C. A., et al. (1999). Therapeutic exercise for spinal segmental stabilization. Churchill Livingstone.
• Roelofs, P. D., et al. (2008). Non-steroidal anti-inflammatory drugs for low back pain. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2008(1), CD000396.
• Searle, A., et al. (2015). Exercise interventions for the treatment of chronic low back pain. Clinical Rehabilitation, 29(12), 1155-1167.
• Weinstein, J. N., et al. (2006). Surgical versus nonoperative treatment for lumbar disk herniation. New England Journal of Medicine, 356(22), 2257-2270.