Psichologinis atsistatymas po traumų ir nesėkmių: kaip nepalūžti ir grįžti stipresniam?

Sportas yra neatsiejamas nuo iššūkių, o kartais – ir nuo skausmingų patirčių. Traumų patyrimas ar nesėkmės varžybose yra realybė, su kuria susiduria daugelis sportininkų. Nors fizinė reabilitacija po traumos ar techninė analizė po pralaimėjimo yra būtinos, ne mažiau svarbus, o kartais net lemiamas, yra sportininko psichologinis atsistatymas. Kaip nepalūžti sunkumų akivaizdoje ir grįžti dar stipresniam?
Sporto psichologijos specialistai pabrėžia, kad psichologinis atsistatymas yra aktyvus procesas, reikalaujantis sąmoningų pastangų ir tinkamų strategijų. Ką apie tai sako mokslas?

Motyvacija sporte
Motyvacija sporte

Psichologinis Poveikis: Ką Jaučia Sportininkas?

Traumos ar didelės nesėkmės gali sukelti stiprias ir sudėtingas emocines reakcijas. Tai natūralu ir yra dalis atsistatymo proceso. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos apima:

  • Šokas ir neigimas ("Tai negali būti tiesa")
  • Pyktis, frustracija, irzlumas (sau, kitiems, situacijai)
  • Liūdesys, nusivylimas, o kartais ir depresijos simptomai
  • Nerimas dėl ateities (ar atsigausiu, ar galėsiu vėl sportuoti tokiu pačiu lygiu?)
  • Pasitikėjimo savimi praradimas
  • Izoliacijos jausmas (ypač patyrus traumą ir negalint būti su komanda)

Šios reakcijos yra normali psichologinė reakcija į didelį stresą ir praradimą sporte (Udry, 1997; Wiese-Bjornstal et al., 1998). Svarbu šias emocijas pripažinti ir nebijoti jų jausti.

Psichologinio Atsistatymo Procesas: Žingsniai Link Sugrįžimo

Psichologinis atsistatymas nėra linijinis procesas, bet jis apima kelis esminius etapus ar sritis, į kurias verta sutelkti dėmesį:

1. Priėmimas: Pirmas žingsnis yra priimti realybę – traumą ar nesėkmę. Neigimas gali atidėti atsistatymo procesą. Priėmimas nereiškia pasidavimo, tai yra pradžia aktyviam darbui (Brewer, 2001).

2. Emocijų Apdorojimas: Leiskite sau jausti emocijas. Svarbu jas išreikšti (pasikalbėti su kuo nors, rašyti dienoraštį), o ne slopinti. Laikui bėgant emocijų intensyvumas mažės.

3. Tapatybės Išsaugojimas: Trauma ar nesėkmė neturėtų apibrėžti visos jūsų tapatybės. Priminkite sau, kad esate ne tik sportininkas, bet ir asmenybė. Dalyvaukite kitose veiklose, kurios jums svarbios.

4. Naujų Tikslų Nustatymas: Kol negalite siekti senų rezultatų tikslų, nustatykite naujus, susijusius su reabilitacija ar atsistatymu. Šie tikslai turėtų būti konkretūs, matuojami, pasiekiami, realistiški ir apibrėžti laike (SMART). Sutelkite dėmesį į mažus, kasdienius žingsnius ir švęskite kiekvieną pasiekimą – tai didina motyvaciją ir pasitikėjimą (Evans & Hardy, 1993; Locke & Latham, 1990).

5. Ryšio Palaikymas: Nepraraskite ryšio su komanda, treneriais, sporto bendruomene. Jų palaikymas yra neįkainojamas. Buvimas šalia, net jei negalite aktyviai dalyvauti, padeda jaustis dalimi kolektyvo ir palaiko motyvaciją grįžti (Rees & Hardy, 2000).

6. Psichologinių Įgūdžių Naudojimas: Dabar puikus metas tobulinti savo psichologinius įgūdžius:

  • Vizualizacija: Mintyse atkurkite sėkmingus judesius, varžybų situacijas, matykite save atsistatantį ar gerai pasirodantį ateityje.
  • Pozityvus savęs kalbėjimas: Keiskite neigiamas mintis konstruktyviais ir palaikančiais teiginiais.
  • Atsipalaidavimo technikos: Naudokite kvėpavimo pratimus, meditaciją ar raumenų relaksaciją, kad sumažintumėte nerimą ir pagerintumėte miegą. Šie įgūdžiai gali paspartinti tiek fizinį, tiek psichologinį atsistatymą (Brewer, 2009; Vealey, 2002).

7. Mokymasis ir Augimas: Pabandykite pažvelgti į situaciją kaip į galimybę mokytis ir augti. Ką galite išmokti iš šios patirties – apie savo kūną, protą, pasirengimą, atsparumą? Daugelis sportininkų po sunkių traumų ar nesėkmių teigia tapę psichologiškai stipresni (Wiese-Bjornstal et al., 1998).

Trenerio ir Palaikančio Personalo Vaidmuo

Treneriai, fizioterapeutai, medikai ir šeimos nariai atlieka svarbų vaidmenį sportininko atsistatyme:

  • Suteikite aiškią, realistišką informaciją apie traumą ar situaciją.
  • Palaikykite ryšį su sportininku, parodykite, kad jis vis dar yra komandos dalis.
  • Skatinkite sportininką aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese ir nustatyti mažus tikslus.
  • Pastebėkite ir pagirkite už pastangas ir pasiekimus reabilitacijos metu.
  • Būkite kantrūs ir supratingi emocinių reakcijų atžvilgiu.

Sugrįžimas Stipresniam

Psichologinis atsistatymas po traumų ir nesėkmių nėra lengvas, bet jis yra gyvybiškai svarbus sėkmingam sugrįžimui į sportą. Aktyviai dirbdami su savo mintimis ir emocijomis, naudodami psichologinius įgūdžius ir pasitelkdami palaikančią aplinką, sportininkai gali ne tik fiziškai atsigauti, bet ir sustiprinti savo psichologinį atsparumą, pasitikėjimą savimi ir tapti dar geresniais sportininkais bei asmenybėmis. Nesėkmė ar trauma gali būti ne pabaiga, o naujo, dar stipresnio etapo pradžia.


Motyvacija sporte
Motyvacija sporte




Literatūros sąrašas:

  • Brewer, B. W. (2001). Psychology of sport injury rehabilitation. In R. Singer, H. Hausenblas, & C. Janelle (Eds.), Handbook of sport psychology (2nd ed., pp. 800-821). Wiley. (Darbas apie psichologinius aspektus sporto traumų reabilitacijoje).
  • Brewer, B. W. (2009). Sport injury psychology. Human Kinetics. (Knyga, išsamiai nagrinėjanti sporto traumų psichologiją).
  • Evans, L., & Hardy, L. (1993). The role of imagery on the rehabilitation of injured athletes. The Sport Psychologist, 7(4), 412-423. (Nors konkrečiai apie vizualizaciją, liečia ir tikslų nustatymą reabilitacijoje).
  • Locke, E. A., & Latham, G. P. (1990). A theory of goal setting & task performance. Prentice-Hall, Inc. (Pagrindinis darbas apie tikslų nustatymo teoriją, pritaikoma ir reabilitacijoje).
  • Rees, T., & Hardy, L. (2000). Proactive coping in sport: The role of social support, emotion, and cognitive appraisal. Journal of Sport & Exercise Psychology, 22(4), 301-319. (Apie socialinio palaikymo svarbą).
  • Udry, C. (1997). Coping and social support among injured athletes: Concurrent and prospective relationships. Journal of Sport & Exercise Psychology, 19(Supp), S109. (Darbas apie susidorojimą ir socialinį palaikymą traumuotų sportininkų tarpe).
  • Vealey, R. S. (2002). Coaching for the inner edge. Human Kinetics. (Knyga apie psichologinių įgūdžių lavinimą, įskaitant vizualizaciją, savęs kalbėjimą).
  • Wiese-Bjornstal, D. M., Smith, A. M., Shaffer, S. M., & Morrey, M. A. (1998). Psychology of the injured athlete 10 years postinjury. Journal of Applied Sport Psychology, 10(1), 142-160. (Tyrimas apie ilgalaikius psichologinius poveikius po traumų).

Rašyti komentarą

0 Komentarai