Kaip skatinami kariai įvykdę Karių fizinio parengtumo testą (KFPT)?

Ženkliukai už KFPT

Asmeniškai man labai patinkanti LK sistema, kuri apima karių motyvacijos kėlimą įvykdyti vienokius ar kitokius reikalavimus ir būti apdovanotiems tam tikrais ženklais, kuriuos galima dėvėti ant uniformos.

Dažniausiai sutinkami šuolio su parašiutu, karinės kovinės savigynos, karių fizinio parengtumo testo ženklai. 

Šiuo atveju, pakalbėkime apie KFPT ženklus. Skatinamieji ženklai LK atsirado  pakankamai senai. KFPT skatinimo ženklas pasirodė šiek tiek vėliau nei patvirtinta KFPT sistema. Pirmasis antsiuvas ir jo metalinis pakaitas buvo žalias ir išduodamas kai karys 5 kartus iš eilės surenka maksimalų taškų skaičių (300 balų). 

Nuo 2015 metų antsiuvai šiek tiek atnaujinti ir praplėsti. Kariai apdovanojami ir surinkus mažiau taškų ir užtenka 3 kartų per tarnybos laiką (nebūtinai iš eilės):

1. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 80 taškų - apdovanojamas bronziniu ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas gerai.

2. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 90 taškų - apdovanojamas sidabriniu ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas labai gerai.

3. Jei karys iš kiekvieno pratimo surenka ne mažiau kaip po 100 taškų - apdovanojamas aukso ženklu ir jo pakaitu. Jo fizinis parengtumas vertinamas puikiai.

 Kaip nešiojamas KFPT ženklas ant lauko ir kasdienės uniformos?

KFPT austas ženklas nešiojamas ant lauko uniformos, o metalinis - ant kasdienės. 

Kaip nešioti KFPT ženkliuką

Kaip nešioti KFPT ženkliuką

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad surinkti maksimalų taškų skaičių tikrai reikia pasistengti ir pastoviai palaikyti fizinę formą. 

Mūsų padalinyje tik apie 5 proc. karių surenka 300 taškų. 

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį.

Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje.

1. Jėgos Komponentas

Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių:

• Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti konkretų pasipriešinimą ar naudoti sunkią ginkluotę.

• Hipertrofinė jėga: Hipertrofinė jėga yra raumenų masės ir tankio padidėjimas. Tai padeda kariams būti pasiruošusiems dideliam fiziniam krūviui ir fiziniam stresui, kuris gali iškilti ilgalaikėse operacijose ar misijose.

• Jėgos ištvermė: Jėgos ištvermė reiškia gebėjimą ilgą laiką išlaikyti tam tikrą jėgos lygį. Tai ypač svarbu ilgalaikėse misijose ar operacijose, kur kariai turi atlikti pasikartojančius judesius su ginkluote ar kito tipo ištvermės reikalaujančiose užduotyse.

• 

2. Ištvermės Komponentas

Ištvermė yra kritiškai svarbi savybė, leidžianti kariams atlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį ar veiksmus ekstremaliomis sąlygomis. Ši komponentas apima du pagrindinius aspektus:

• Anaerobinė ištvermė: Tai yra gebėjimas atlikti aukštą intensyvumą reikalaujančius judesius trumpą laiką. Tai gali būti bėgimas su staigiais spurtais, šuoliai, ar kiti greiti judesiai. Ši savybė yra svarbi, kai reikia staigiai reaguoti į kritines situacijas.

• Aerobinė ištvermė: Tai reiškia gebėjimą išlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį vidutinio intensyvumo režime. Tai yra labai svarbu, kai reikia veikti ilgą laiką, pavyzdžiui, vykstant ilgiems žygiams ar kitoms ilgai trunkančioms užduotims.

• 

  3. Judrumo Komponentas

Judrumas yra būtinas kariams veikti įvairiose terpėse ir situacijose. Lietuvos kariuomenėje judrumo komponentas apima kelias svarbias savybes:

• Lankstumas: Lankstumas padeda išvengti sužalojimų ir atlikti įvairius judesius, kurie gali prireikti veiksmingai karių veikloje.

• Vikrumas: Vikrumas yra svarbus, kai reikia staigiai ir efektyviai reaguoti į staigius pavojaus signalus arba judėti per sudėtingus teritorijos takus.

• Koordinacija: Geras koordinavimas yra būtinas veikiant sudėtingomis sąlygomis, kai reikia suderinti įvairius judesius ir veiksmus.

• Pusiausvyra: Pusiausvyra yra svarbi veikiant nevienalytėse arba nestabiliose terpėse.

• Greitumas: Greitas reakcijos laikas yra svarbus, kai reikia greitai atlikti tam tikrą veiksmą, pvz., nubėgti iki užduoties vietos, keisti poziciją ir pan.

• 
  

• 
  
  

  Svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių fizinio rengimo komponentai yra esminiai, siekiant užtikrinti jų pasirengimą atlikti sudėtingas ir intensyvias operacijas bei misijas. Maksimali jėga ir ištvermė padeda kariams veikti ekstremaliose situacijose, išlaikyti pasirengimą ilgalaikiam krūviui ir sumažinti sužalojimų riziką. Judrumo komponentas užtikrina, kad kariai yra gebėtų judėti efektyviai ir koordinuotai įvairiose aplinkose.

Lietuvos Kariuomenėje, šių fizinio rengimo komponentų ugdymas padeda kariams būti pasirengusiems veikti įvairiomis sąlygomis, nuo kovos veiksmų iki humanitarinių operacijų. Be to, stiprus fizinis pasirengimas padeda gerinti karių moralę, padidinti pasitikėjimą savimi ir kitais bei ugdyti bendradarbiavimo dvasią, kuri yra nepakeičiama kariuomenės veikloje.

Apibendrinant, karių fizinio rengimo komponentai yra neatsiejama Lietuvos Kariuomenės veiklos dalis. Jėgos, ištvermės ir judrumo ugdymas padeda kariams pasirengti skirtingiems uždaviniams ir situacijoms, užtikrindami jų veiklos efektyvumą ir saugumą.

Jėgos treniravimo ypatumai [2023]

 

Treniruojant jėgą dažnumas yra labai svarbus faktorius, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, kokiu dažnumu reikia treniruotis. 

Jėgos treniravimas yra vienas svarbiausių kūno pasiruošimo sportui aspektų. Norint sėkmingai pasiekti savo tikslus, reikia ne tik pakankamai dažnai treniruotis, bet ir laikytis tinkamos mitybos ir atitinkamo poilsio režimo. Taigi, kadangi reikalingas ne tik tinkamas dažnumas, bet ir intensyvumas, šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su jėgos treniravimu.

Pradedantiesiems sportininkams rekomenduojama pradėti nuo 2-3 treniruočių per savaitę. Tai padės jums geriau susipažinti su jėgos treniravimo pagrindais ir leis jūsų kūnui prisitaikyti prie naujų apkrovų. Po kelių savaičių, kai jau jausite, kad įgijote patirties, galite pereiti prie 4-5 treniruočių per savaitę. Tai taip pat yra optimalus dažnumas patyrusiems sportininkams.

Tačiau, kaip minėjau anksčiau, dažnumas nėra vienintelis svarbus aspektas. Intensyvumas taip pat yra labai svarbus. Kad ir kaip būtų, reikia nepamiršti, kad per dažnos treniruotės gali sukelti pernelyg didelę apkrovą kūnui ir traumas. Todėl reikia laikytis tinkamos treniruočių intensyvumo ir apimties, o didinti apkrovą palaipsniui, kad jūsų kūnas galėtų prisitaikyti prie didesnės treniruočių apkrovos.

Kita svarbi tema, susijusi su jėgos treniravimu, yra tinkama mityba. Šiuo atžvilgiu reikia įsitikinti, kad jūsų organizmas gauna pakankamai baltymų, kurie yra būtini raumenų atsinaujinimui ir augimui. Rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug baltymų, pavyzdžiui, mėsą, žuvį, pupas, sojos produktus ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į angliavandenius, nes jie suteikia energijos mūsų organizmui. Angliavandenius galima rasti vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kt. Be to, svarbu laikytis pakankamo vandens suvartojimo, kad organizmas būtų gerai hidratuotas.

Nepamirškite ir riebalų svarbos. Tai gali būti keista, bet kūnui reikia tam tikros riebalų dalies, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti. Riebalai padeda absorbuoti tam tikras vitaminų grupes, kurios yra būtinos jūsų kūno sveikatai. Taigi, rekomenduojama valgyti sveikus riebalus, pvz., avokadus, riešutus, sėklas, alyvuogių aliejų ir kt.

Poilsio režimas yra dar viena svarbi tema. Jūsų kūnui reikia laiko atsigauti tarp treniruočių, kad jūsų raumenys galėtų atsistatyti ir augti. Todėl rekomenduojama leisti bent vieną dieną per savaitę poilsio ir nedaryti per daug treniruočių iš eilės. Tai gali sukelti pernelyg didelę apkrovą jūsų kūnui ir sukelti pernelyg didelį nuovargį, kurio pasekmės gali būti negatyvios. 

Kitas svarbus aspektas yra atsakingas požiūris į treniruočių techniką. Tai yra būtina, kad išvengtumėte traumų, kurios gali kelti grėsmę jūsų jėgos treniravimo tikslams. Tinkamas jėgos treniravimo technikos praktika padės išvengti traumų ir suteiks jums gerų rezultatų. Patartina kreiptis į specialistą ar trenerį, kuris galėtų patarti, kaip geriau atlikti tam tikrus pratimus.

Baigiant, noriu atkreipti dėmesį, kad jėgos treniravimas yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja kantrybės, pasiryžimo ir tinkamų priemonių. Taigi, jei norite pasiekti savo tikslus, turite laikytis tinkamos mitybos, atidžiai stebėti savo treniruočių dažnumą ir intensyvumą, laikytis tinkamo poilsio režimo ir, svarbiausia, nepamiršti apie tinkamą treniruočių techniką. Tai yra raktas į sėkmingą jūsų jėgos treniravimo procesą.

I lygio karinės kovinės savigynos sistema

  

Karinės kovinės savigynos sistema kariuomenėje brendo labai senai. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo nemažai sovietinės armijos karių, kurie turėjo turėjo didelę patirtį įvairiose kovų menų stiliuose. Kai Lietuvos kariuomenės vadu tapo gen. ltn. Arvydas Pocius, buvo duota užduotis pagaliau sukurti veikiančią karinės kovinės savigynos sistemą. Užduotis buvo patikėta LK Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Fizinio rengimo centro specialistam ir taip pat kitų LK padalinių didžiausią patirtį turintiems kariams. Po daugelio diskusijų ir tarpusavio išsibandymų kurių sporto šakų veiksmai veikia geriausiai mūšio sąlygomis, buvo nuspręsta kariuomenės savigynos sistemą suskirstyti į tris lygius.

Dabar pakalbėsime apie I lygio karinės kovinės savigynos rengimo sistemą. 

I lygio karinės kovinės rengimo sistemą sudaro 44 veiksmai + kova su ginklo imitacija. Sistema taip pat sudaryta taip, kad karys rengimą pradėtų nuo pačių bazinių pratimų. Pirmiausia kariai mokomi taisyklingo judėjimo, kovinės stovėsenos užėmimo, koordinacinių pratimų, bazinių smūgių rankomis ir kojomis bei gynybos nuo jos, taip pat puolamųjų bei gynybinių veiksmų su lazda ir peiliu ir šiek tiek imtynių technikos. 

Karinės kovinės savigynos I lygio rengimas svarbus tuo, kad karys įgauna bazinius savigynos įgūdžius, išmoksta gauti "kontakto". Šiuolaikinis jaunimas kontaktą supranta tik muštynes kompiuteriniame žaidime, o čia dažnai tenka matyti tas išsigandusias akis ir stumti karius vienas prie kito. Per kovinės savigynos pratybas nušaunamas ir antras zuikis - jas galima išnaudoti ir kaip fizinių ypatybių (ištvermės, greitumo, jėgos, lankstumo ir kt.) lavinimo pratybas. Tik reikia pratybų metu duoti tikslingą krūvį. Tai galima pasiekti per mokomąsias kovas, specialiąsias situacines pratybas ir kt. 

Pats esu vedęs intensyvų 2 savaičių I lygio kursą, kurio metu turėjau ir šiek tiek lankiusių kovines sporto šakas, ir visiškai "žalių", kurie neturėjo jokio supratimo. Po 2 savaičių visi kariai geba išlaikyti testą ir parodyti bazines žinias, bei geba su sukovoti 1 minutę su automatinio šautuvo imitacija. 

Kas pasirodo sudėtinga, tai pratybų tęstinumas. Grįžę po mokymų tiek kariai, tiek vadai nebeskiria dėmesio rengimui, todėl įgūdžiai dažniausiai pasimiršta. 

I lygio testas apima visus 44 klausimus bei mokomąją kovą. Karys turi įvykdyti bent 70 proc. testo per 15 min. Dažniausiai įgudę kariai testą įvykdo per  8-11 min. 

Apibendrinus galima teikti, kad I lygio kovinės savigynos rengimas labai reikalingas LK. Kariai įgauna bazinių žinių, gerėja jų motorika ir savisaugos įgūdžiai, taip pat įgaunami baziniai savigynos įgūdžiai, kurie praverčia ne tik  kariuomenėje, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat, tai yra pamatas gerinti karių socializaciją, tarpusavio santykius, didinti pasitikėjimą savimi. 

Įvykdęs I lygio testą karys paruošiamas tolimesniems LK karinės kovinės savigynos rengimo lygiams. 

Pagrindiniai fizinio rengimo principai

 

Fizinio rengimo principai

                    

Fizinio rengimo principai yra kertiniai dalykai, kurių laikantis bus galima pasiekti teigiamų rezultatų. Sportuojantys žmonės, ypač tie, kurie pradeda ir kuriems trūksta žinių, kartais nesupranta, kad tam tikras elgesys su savimi gali atnešti ne tik teigiamų pokyčių organizme, tačiau ir pabloginti savijautą ir psichologinę būklę. Treniruojantis būtina laikytis tam tikrų principų. Pagrindiniai fizinio rengimo principai:

1. Reguliarumo principas. 

2. Fizinio krūvio didinimo principas. 

3. Atsistatymo principas.

 4. Pusiausvyros principas. 

5. Įvairumo principas. 

6. Specifiškumo principas.

Panagrinėkime kiekvieną atskirai. 👇

1. REGULIARUMO PRINCIPAS.

Norint pasiekti gerų rezultatų neužtenka tik užeiti į sporto salę ir pasidaryti asmenukę prie treniruoklių ar išrietus sėdimąją dalį pozuoti prie veidrodžių.  Reguliarus krūvis yra būtinas sportuojančiojo organizmui, kuris gerina fiziologinius procesus, susijusius su organizmo fizine veikla. Norint pasiekti pozityvių pokyčių reikia reguliariai sportuoti, nusistatyti realius tikslus ir nepervertinti savo galimybių. Kam užsisakyti 1 metų abonementą jei į salę ateini vieną kartą per savaitę ar 3 kartus per mėnesį? Tam tikras organizmo ypatybes išlavinsi tik tada, kai reguliariai lankysi užsiėmimus ir atlikinėsi pratimus. Ištvermės lavinimas turi savo discipliną, jėgos lavinimas - dar kitus niuansus, kitos ypatybės taip pat turi savo ABC, todėl tenka dažnai sau įspirti į užpakalį norint vizualių pokyčių. 

Fizinio rengimo principai

                

2. FIZINIO KRŪVIO DIDINIMO PRINCIPAS.

Sportuojant nevertėtų atlikinėti ilgą laiką tų pačių pratimų kaskart vis taip pat. Pvz., jei nori treniruoti ištvermę ir gerinti savo širdies ir kraujagyslių pajėgumą, vertėtų didinti intensyvumą, bet tik tada, kai praeitas pradinis pasiruošimas ir organizmas yra tam pasiruošęs. Tas pats galioja ir jėgos ar lankstumo lavinimui. Norint judėti į priekį reikia didinti intensyvumą arba atlikimo apimtį. Jei prieš savaitę lengvai pakėlėte svarmenį, gal kitai treniruotei reikėtų užsidėti daugiau "blynų" ant štangos?  Mūsų organizmas yra labai protingas ir teisingai su juo besielgiant jis prie krūvio adaptuojasi. Tik dėl to ir gerėja mūsų ištvermė, jėga, lankstumas ir kitos savybės. 

3. ATSISTATYMO PRINCIPAS.

Po geros treniruotės ateina motyvacijos pliūpsnis, praėjus kiek laiko pasimato ir pirmieji rezultatai, kartais žmonės užsikabina taip stipriai, kad pamiršta labai svarbų fizinio rengimo aspektą - poilsį. Poilsio nebuvimas tarp treniruočių gali iššaukti traumas, psichologinį disbalansą, pervargimą ir panašiai, todėl VISADA treniruotes reikia derinti su poilsiu. Poilsis nebūtinai turi būti gulėjimas lovoje ir čipsų gliaudimas, tačiau tai gali būti aktyvus laisvalaikis lauke, vaikščiojimas ir panaši veikla. 

Fizinio rengimo principai

                

4. PUSIAUSVYROS PRINCIPAS.

Lavinant fizines ypatybes žmonės kartais pamiršta, kad jų kūnas nesudarytas tik iš bicepso ir sixpack'o. Treniruojantis būtinas visų organizmo funkcijų ir raumenų grupių tikslingas lavinimas. Dažnai juokiamasi, kad penktadienis yra kojų diena ir daugelis ją praleidžia, tačiau dažnai tie patys asmenys vaikšto su puikiai išvystyta viršutine raumenų grupe, tačiau kojos būna kaip pas perkarusį viščiuką. Taip pat dažnas treniruoklių salės lankytojas pamiršta ugdyti ir bendrąją ištvermę, išbėgti pabėgioti, žaisti judriuosius žaidimus ar vykdyti kokią kitą veiklą, kuri pulsą pakeltų bent iki 70-80 MŠSD. Treniruojant save būtina apimti visą organizmą. 

Fizinio rengimo principai

5. ĮVAIRUMO PRINCIPAS.

Treniruoklių salėje dažnas pamiršta, kad vieną raumenų grupę galima pabandyti apdirbti ne tik baziniais pratimais, tačiau šiek tiek pasukus galvą galima surasti ir kitokių pratimų, kurie paįvairins treniruotę. Pvz., atsispaudimai plačiai, siaurai, su skirtinga rankų atremtimi ir pan. Štangos stūmimas, įvairiais kampais, prisitraukimai įvairaus pločio paėmime ir pan. Kuo labiau įvairinsite pratimus, tuo jūsų kūnui bus įdomiau ir tuo labiau jis tobulės, kadangi jam vis reikės prisitaikyti prie įvairesnių sąlygų. 

 

Fizinio rengimo principai

                        

Pabaigai. Fizinis rengimas reikalauja nemažai žinių. Žinojimas apsaugoja sportuojantį nuo traumų ir prastų rezultatų. 

Ar neteisingas treniravimasis yra geriau negu jokio treniravimosi? Parašykite savo nuomone komentaruose.  👊

Fizinio rengimo poveikis karių psichinei sveikatai ir kaip tai gali padėti kovoti su stresu ir psichologinėmis problemomis

FIZINIO RENGIMO POVEIKIS KARIŲ PSICHINEI SVEIKATAI

Fizinis rengimas yra esminis elementas karių parengime, tačiau dažnai pamirštamas kiti karių sveikatos aspektai, tokie kaip psichinė sveikata. Psichologinė sveikata taip pat yra būtina, norint būti sėkmingu kariu. Tyrimai rodo, kad fizinis rengimas gali turėti teigiamą poveikį karių psichinei sveikatai ir padėti jiems kovoti su stresu ir psichologinėmis problemomis.

Vienas iš fizinio rengimo privalumų yra tai, kad fizinis aktyvumas padeda išsiskirti endorfinams, kurie yra malonumo hormonai, skatinantys gerą nuotaiką ir sumažinantys stresą. Sportuojant, kūnas išskiria endorfinus, kurie gali sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą nuotaiką. Be to, fizinis rengimas taip pat padeda sumažinti riziką susirgti psichikos sutrikimais, tokiomis kaip depresija ir nerimas.

Karių profesija yra kelianti nemažai streso, ir fizinis rengimas gali padėti susidoroti su stresu ir padidinti jam atsparumą. Sportuojant, kūnas išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis, kurie padeda kovoti su stresu. Tačiau, jei streso lygis yra per didelis, tai gali turėti priešingą poveikį ir būti žalingas. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp fizinio aktyvumo ir poilsio, kad būtų išvengta per didelio streso.

Kitas būdas, kaip fizinis rengimas gali padėti kariams kovoti su psichologinėmis problemomis, yra per socialinį ryšį. Sportuojant kartu, karių bendruomenė gali būti labai stipri ir vienas kitą palaikančių grupių. Tai ypač svarbu, kai karys jaučiasi izoliuotas arba nesugeba susidoroti su savo psichologinėmis problemomis. Sporto komanda arba treniruočių partneriai gali padėti kariui jaustis reikalingu ir palaikomu.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad fizinis rengimas neturėtų būti vienintelis streso valdymo būdas. Kariams taip pat reikia kitų streso valdymo įrankių, tokių kaip mokymasis atsipalaiduoti, meditacija arba kiti nusiraminimo metodai. Taip pat būtina, kad kariai ir karių vadai būtų supažindinti su streso valdymo technikomis ir gebėtų jas taikyti per mokymus ir renginius.

Pabaigai, reikia paminėti, kad fizinis rengimas negali visiškai išgydyti psichologinių problemų. Tačiau jis gali padėti karininkams išlikti sveikiems ir susidoroti su stresu ir psichologinėmis problemomis. Kadangi vadai yra atsakingi už savo karius jie privalo rūpintis savo karių sveikata, o fizinio rengimo skatinimas yra svarbus žingsnis į gerovę visos kariuomenės atžvilgiu.

Svarbu pabrėžti, kad fizinis rengimas turėtų būti suderintas su kitais sveikatos elementais, tokius kaip mityba, miegas ir poilsis. Tik tokiu būdu galima pasiekti geriausius rezultatus ir pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Taigi, kad ir kokios būtų karių pareigos, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo fizinę, ir psichinę sveikatą, kad kiekvienas karys galėtų atlikti savo užduotį kaip galima geriau. 

Kaip atliekamas Karių fizinio parengtumo testas (KFPT)?

KAIP ATLIEKAMAS KFPT? 

Karių fizinio parengtumo testas (KFPT), arba kitaip liaudiškai tariant - FIZO, tai bene svarbiausias kasmetinis fizinio rengimo renginys. 

KFPT sudaro 3 pagrindiniai pratimai (pagal eiliškumą): 

1. Atsispaudimai

2. Susilenkimai

3. 3000 m bėgimas

KFPT

KFPT

 

Reikalavimus KFPT pateikiau šioje nuorodoje https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html 

Kolega iš LK Karo akademijos susuko puikų vaizdo įrašą ir pateikė kaip reikia taisyklingai atlikti KFPT ir ko galima tikėtis testavimo metu. Video žemiau👇

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

 

Karių fizinio parengtumo testavimas

KAS YRA KARIŲ FIZINIS RENGIMAS IR KAM JIS REIKALINGAS?

Karių fizinis rengimas yra fizinio išankstinio rengimo procesas, skirtas parengti karininkus ir karius tarnybai jų kariuomenėje. Šis rengimas apima fizinį pratimų kompleksą, kuris padeda kariams užtikrinti gerą fizinę būklę, kad jie galėtų sėkmingai vykdyti savo vadų iškeltas užduotis.

Karių fizinis rengimas apima įvairius pratimus, kurie padeda gerinti aerobinę ištvermę, jėgą, lankstumą ir greitumą. Tai gali apimti bėgimą, plaukimą, šuolius, gimnastinius judesius ir kitus pratimus, priklausomai nuo karinės tarnybos specifikos.

Be fizinio pratimų komplekso, karių fizinis rengimas taip pat apima tinkamą mitybą ir poilsio režimą, kurie padeda užtikrinti gerą sveikatą ir fizinę būklę. Karių fizinis rengimas yra svarbus, nes tai padeda kariams išlaikyti fizinę būklę ir būti fiziškai pasiruošus vykdyti jiems iškeltus uždavinius.

Kalbant apie Lietuvos kariuomenėje vykdomą fizinį rengimą, jį galima suskirstyti į bendrąjį ir specialųjį. Bendrojo fizinio rengimo metu kariai gali mokytis, tobulinti arba palaikyti fizines ypatybes.

Nuolatinės privalomosios tarnybos kariai (NPPKT), kitaip tariant, šauktiniai, vykdo fizinį rengimą per rytines mankštas, taip pat vykdo treniruotes ratu. Pastebėtina, kad jaunuoliai pašaukiami atlikti tarnybą ateina labai silpni ir turi labai mažai žinių kaip taisyklingai atlikti bazinius pratimus. 

Kalbant apie PKT tarnybos karius, galimas individualus arba kolektyvinis fizinis rengimas. Kariuomenės vado FR reikalavimuose nurodyta, kad kariams kasdienės tarnybos metu reikia skirti nemažiau kaip 4 valandas kolektyviniam ir 2 valandas individualiam fiziniam rengimui per savaitę (LK štabai išskiriami ir jiems kolektyvinis FR nebūtinas 👀😅). Kolektyvinis FR gali būti vykdomas per įvairias treniruotes ratu, kovinę savigyną, karinį plaukimą, kliūčių ruožo kliūčių įveikimą, judriuosius žaidimus ir panašią veiklą.

Kliūčių ruožas

Individualiam FR vykdyti naudojama tokia FR forma kaip fizinė saviruoša. Tai kai karys savarankiškai, kryptingai ugdo savo fizines ypatybes. Nors pats pastebėjau, kad kariai mieliau tą laiką naudoja anksčiau pabėgti namo (kadangi skirtas laikas dažniausiai būna tarnybos laiko pabaigoje). Mano nuomone, tai tikrai didelė problema - laikas neišnaudojamas tinkamai. Apie tai plačiau - kituose straipsniuose.

Kalbant apie specialųjį fizinį rengimą, kai kurių padalinių kariams, kurių tarnyba reikalauja tam tikrų specifinių įgūdžių, į savo fizinį rengimą įsitraukia jų kovinei veiklai būdingas fizinio rengimo priemones. Pvz., Kovinių narų tarnybai reikalingi geri įgūdžiai vykdant veiksmus vandenyje, Karo policijai gal būtų pravartu vykdyti kovinę savigyną ir pan., todėl padalinių vadai vertina iškeltus uždavinius ir patys renkasi ką galima įsitraukti į kovinio rengimo ciklą. 

Pirmajam kartui tiek, tikiuosi atradote kažko naudingo. 😎