Kaip numesti svorio greitai? 10 patarimų kurie padės numesti svorio

Efektyvūs būdai greitam svorio metimui: naujausi moksliniai tyrimai ir praktiniai patarimai

Greitas ir saugus svorio metimas yra daugelio žmonių tikslas. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia keletą efektyvių metodų, kurie gali padėti pasiekti šį tikslą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su svorio metimu, ir pateiksime savaitės mitybos planą.

Svorio metimas

1. Intervalinis badavimas

Dr. Krista Varady iš Ilinojaus universiteto Čikagoje tyrimai parodė, kad 16/8 intervalinio badavimo metodas (16 valandų badavimo ir 8 valandų valgymo langas) gali padėti sumažinti svorį ir pagerinti metabolinę sveikatą. Šis metodas ne tik padeda mažinti svorį, bet ir gerina insulino jautrumą bei mažina kraujospūdį.

Intervalinis badavimas

2. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT)

Dr. Stephen Boutcher iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje nustatė, kad 20 minučių HIIT treniruotė tris kartus per savaitę gali būti efektyvesnė riebalų deginimui nei tradicinės ilgos trukmės vidutinio intensyvumo treniruotės.

Didelio intensyvumo treniruotė

3. Baltymingas maistas

Dr. Heather Leidy iš Misūrio universiteto tyrimas parodė, kad dieta su didesniu baltymų kiekiu (1,2-1,6 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per dieną) padeda greičiau numesti svorio ir išlaikyti raumenų masę.

TOP 5 proteino turintis maistas

4. Miego svarba

Dr. Eve Van Cauter iš Čikagos universiteto atskleidė ryšį tarp miego trūkumo ir svorio didėjimo. Nepakankamas miegas gali sutrikdyti hormonų, kontroliuojančių apetitą, pusiausvyrą.

Geras miegas

5. Žalioji arbata

Dr. Joshua Lambert iš Pensilvanijos valstybinio universiteto tyrimas parodė, kad žaliojoje arbatoje esantys katechinai, ypač EGCG, gali paspartinti medžiagų apykaitą. Rekomenduojama gerti 3-4 puodelius žaliosios arbatos per dieną.

Žalioji arbata

6. Mikrobiomo vaidmuo

Dr. Eran Elinav iš Weizmann mokslo instituto Izraelyje pabrėžia individualizuotų dietų, paremtų asmens mikrobiomo sudėtimi, svarbą. Probiotikai ir prebiotikai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Mikrobiomas

7. Streso valdymas

Dr. Elissa Epel iš Kalifornijos universiteto San Franciske nustatė, kad lėtinis stresas gali padidinti kortizolio lygį, o tai gali lemti padidėjusį apetitą ir riebalų kaupimąsi. Rekomenduojama įtraukti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija ar joga.

Streso valdymas

8. Mityba ir chronobiologija

Dr. Satchin Panda iš Salk instituto tyrimai parodė, kad valgymo apribojimas 8-10 valandų per dieną (laiko riboto valgymo metodas) gali padėti sumažinti svorį ir pagerinti metabolinę sveikatą.

Chronobiologija

9. Mindfulness valgymo metu

Dr. Jean Kristeller iš Indianos valstybinio universiteto nustatė, kad sąmoningas valgymas gali padėti sumažinti persivalgymą ir emocinį valgymą.

Mindful eating

10. Fizinio aktyvumo įvairovė

Dr. Michael Joyner iš Mayo klinikos pabrėžia įvairių fizinio aktyvumo formų derinimo svarbą, įskaitant jėgos treniruotes, ištvermės pratimus ir kasdienio aktyvumo padidinimą.

Fizinis aktyvumas

Savaitės mitybos planas

Šis planas yra paremtas intervalinio badavimo 16/8 metodu, aukštu baltymų kiekiu ir subalansuota mityba. Valgymo laikas: 12:00-20:00.
Pirmadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Graikiškas jogurtas su uogomis ir graikiniais riešutais
- 16:00 Užkandis: Obuolys su migdolų sviestu
- 19:00 Vakarienė: Kepta lašiša su brokoliais ir kinva
Antradienis:
- 12:00 Pusryčiai: Avižinė košė su linu sėmenimis ir bananais
- 16:00 Užkandis: Morkos su humusu
- 19:00 Vakarienė: Vištienos krūtinėlė su saldžiomis bulvėmis ir špinatais
Trečiadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Kiaušinienė su špinatais ir pilno grūdo skrebučiu
- 16:00 Užkandis: Graikiškas jogurtas su uogomis
- 19:00 Vakarienė: Jautienos ir daržovių troškinys
Ketvirtadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Baltymų kokteilis su špinatais ir uogomis
- 16:00 Užkandis: Riekė pilno grūdo duonos su avokadu
- 19:00 Vakarienė: Keptas tofu su ruduoju ryžiu ir brokoliais
Penktadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Graikiškas jogurtas su granola ir uogomis
- 16:00 Užkandis: Sauja riešutų ir džiovintų vaisių
- 19:00 Vakarienė: Kepta menkė su keptomis daržovėmis
Šeštadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Omletas su daržovėmis ir avokadu
- 16:00 Užkandis: Humusas su daržovių lazdelėmis
- 19:00 Vakarienė: Kalakutienos krūtinėlė su saldžiomis bulvėmis ir žaliosiomis pupelėmis
Sekmadienis:
- 12:00 Pusryčiai: Pilno grūdo blyneliai su uogomis ir graikišku jogurtu
- 16:00 Užkandis: Obuolys su žemės riešutų sviestu
- 19:00 Vakarienė: Lęšių sriuba su pilno grūdo duona

Mitybos planas

Papildomi patarimai:
1. Gerkite daug vandens visą dieną.
2. Įtraukite 3-4 puodelius žaliosios arbatos per dieną.
3. Stenkitės atlikti HIIT treniruotes 3 kartus per savaitę.
4. Praktikuokite sąmoningą valgymą kiekvieno valgio metu.
5. Stenkitės miegoti 7-9 valandas per naktį.
6. Įtraukite streso valdymo praktikas, tokias kaip meditacija ar joga.

Atminkite, kad šis planas yra bendro pobūdžio ir gali reikėti jį pritaikyti pagal individualius poreikius ir sveikatos būklę. Prieš pradėdami bet kokią naują mitybos ar treniruočių programą, visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu.

Bendrosios Ištvermės Testavimas. Ištvermės vertinimas pagal Rufje indeksą

Bendrosios Ištvermės Testavimas

Ištvermės vertinimas pagal Rufje indeksą

 

Rufje testavimas

Rufje testo atlikimo metodika:

a) karys 5 min. guli ant nugaros

b) 15 sek. skaičiuojamas ŠSD (pulsas) -  (f1)

c) atliekami 30 pritūpimų per 45 sek.

d) atsigulus ant nugaros, 15 sek. skaičiuojamas ŠSD - (f2)

e) ŠSD (f3) skaičiuojamas per pirmos poilsio minutės paskutiniąsias 15 sek.

 

                                   

Vertinimas	Rufje indeksas
Labai geras	-1 ir mažiau
Geras	-1 +2  ir daugiau
Patenkinamas	3-6
Blogas	7-10
Labai blogas	daugiau už 10

 

Rufje indeksas skaičiuojamas pagal formulę - 4(f1+f2+f3)-200/10

Rufje testas

 

 

Periodiškai kontroliuoti karius, nustatyti pratybų ir treniruočių įtaką kario organizmui padeda paprasti testai, kuriuos tuo pat metu gali atlikti grupė karių (skyrius, būrys) arba kiekvienas karys savarankiškai. Praktikoje labiausia paplitęs yra Rufje testas. Jis rodo kario fizinio parengtumo, treniruotumo, fizinio pajėgumo dinamiką bei atistatymą po įtemptų treniruočių arba jų komplekso. Šį testą rekomenduojama atlikti ryte tik  atsikėlus.

Iš tokių paprastų visiems prieinamų tyrimų galima spręsti netik apie kario širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų (fizinį) pajėgumą, bet ir apie bendrą fizinio pasirengimo lygį. Pagal Rufje testą galima parinkti adekvačius krūvius bei juos dozuoti pratybų ir treniruočių metu. Įvertinus rezultatus, galimas krūvių  f2 diferencijavimas. Turėdami kiekvieno kario rodiklius, vadai ir fizinio parengimo instruktoriai gali skirstyti karius į fizinio parengtumo grupes.

 

Metodika

 

a) karys 5 min. guli ant nugaros

b) 15 sek. skaičiuoja savo pulsą - (f1)

c) karys stojasi ir per 45 sek. 30 kartų pritupia ir vėl atsigula

d) vėl per 15 sek. skaičiuojamas pulsas - (f2)

e) trečią kartą pulsas skaičiuojamas per pirmos poilsio minutės paskutiniąsias 15 sek. - (f3)

 

Rufje indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

 

IR = 4( f1+ f2 + f3 ) – 200 /10

  

Rufje testo atlikimas

 

         

          Pagal šią lentelę vertinami kariai, kurie fizinio rengimo pratybas lavina ištvermę

 

Vertinimas	Rufje indeksas
Labai geras	-1 ir mažiau
Geras	-1 +2  ir daugiau
Patenkinamas	3-6
Blogas	7-10
Labai blogas	daugiau už 10

 

Rufje indeksą galima apskaičiuoti pagal lentelę 

         

f1+f2+f3 dešimtys	f1+f2+f3 vienetai
	0	1	2	3	4	5	6	7	8	9
40	-4.0	-3.6	-3.2	-2.8	-2.4	-2.0	-1.6	-1.2	-0.8	-0.4
50	0	0.4	0.8	1.2	1.6	2.0	2.4	2,8	3.2	3.6
60	4.0	4.0	4.8	5.2	5.6	6.0	6.4	6.8	7.2	7.6
70	8.0	8.4	8.8	9.2	9.6	10.0	10.4	10.8	11.2	11.6
80	12.0	12.4	12.8	13.2	13.6	14.0	14.4	14.8	15.2	15.6

 

Kairioje vertikalioje grafoje – sumos f1+ f2 + f3 dešimtys, viršutinėje horizantalioje – vienetai.

Karinė Kovinė Savigyna Kariuomenėje: Reikšmė ir Moksliniai Pagrindai

Karinė kovinė savigyna

Karinė kovinė savigyna (KKS) yra esminė karių mokymo dalis, skirta užtikrinti jų saugumą ir efektyvumą kovos sąlygomis. Ši sistema ne tik stiprina fizinį pasirengimą, bet ir ugdo psichologinę ištvermę, leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į įvairias situacijas. 

Moksliniai Tyrimai ir Fizinio Rengimo Reikšmė

Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis pasirengimas tiesiogiai įtakoja karių gebėjimą atlikti savo pareigas. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad aukštas fizinio pasirengimo lygis yra susijęs su geresniais veiklos rezultatais ir mažesne traumų rizika【6†source】. Karinės kovinės savigynos mokymai apima įvairius fizinio rengimo elementus, tokius kaip jėga, ištvermė, lankstumas ir koordinacija.

Be to, tyrimai rodo, kad karių fizinis pasirengimas tiesiogiai veikia jų psichologinį atsparumą ir gebėjimą išgyventi stresinėse situacijose. Fiziniai pratimai ir KKS treniruotės padeda kariams įveikti stresą ir nerimą, kas yra ypač svarbu karo sąlygomis, kur greitos ir teisingos reakcijos gali išgelbėti gyvybes.

Karinė kovinė savigyna

Kodėl Kariams reikia KKS?

1. **Taktinis Pritaikomumas**: Kariai dažnai susiduria su situacijomis, kuriose būtina greitai ir efektyviai neutralizuoti priešininką. KKS mokymai suteikia gebėjimus, leidžiančius išvengti pavojų ir išlikti gyvam. Šios technikos padeda kariams veikti efektyviai net ir netikėtose situacijose, kuriose reikia greito mąstymo ir veiksmų.

2. **Stiprina Pasitikėjimą Savimi**: Kovinės savigynos įgūdžiai ugdo karių pasitikėjimą savimi, kas yra ypač svarbu stresinėse situacijose. Žinodami, kad gali apsiginti, kariai veikia ryžtingiau ir efektyviau. Pasitikėjimas savimi taip pat skatina geresnį bendradarbiavimą ir koordinaciją su kitais komandos nariais.

3. **Fizinė Ištvermė**: KKS pratimai reikalauja intensyvaus fizinio darbo, kuris stiprina kūną ir didina ištvermę. Tai svarbu ne tik kovos metu, bet ir atliekant kitas fizines užduotis tarnybos metu. Stiprūs raumenys, gerai išvystyta širdies ir kraujagyslių sistema leidžia kariams išlaikyti aukštą veiklos lygį ilgą laiką.

4. **Psichologinis Pasirengimas**: Stresinių situacijų simuliacijos metu, kariai mokosi valdyti emocijas ir išlikti ramūs, kas yra gyvybiškai svarbu realiose kovos sąlygose. Mokymasis valdyti stresą ir nerimą padeda kariams išlaikyti šaltą protą ir priimti teisingus sprendimus net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.

Karinės Kovinės Savigynos Sistema

Karinės kovinės savigynos sistema apima įvairias technikas, skirtas neutralizuoti priešininką ir apsiginti. Pagal Karinio fizinio rengimo vadovą 2022, KKS sistema apima šiuos pagrindinius elementus:

1. **Smūgių technikos**: Smūgiavimas į svarbias kūno zonas, tokias kaip akys, nosis, apatinis žandikaulis, "Adomo obuolys", stuburas, kelio sąnarys, ir kitos. Tai leidžia efektyviai neutralizuoti priešininką minimaliomis pastangomis【6†source】. Šie smūgiai yra skirti sukelti maksimalų poveikį su minimalia energijos sąnaudomis, siekiant greitai ir efektyviai neutralizuoti grėsmę.

2. **Smūgiai delno ir kumščio pagrindu**: Šios technikos leidžia greitai ir efektyviai atremti puolimą, panaudojant minimalų energijos kiekį, tačiau sukeliant maksimalų poveikį【6†source】. Smūgiai delno pagrindu yra ypač naudingi artimo kontakto metu, kai greitis ir jėga yra esminiai faktoriai.

3. **Žemi smūgiai pėda**: Šie smūgiai leidžia atakuoti priešininką iš apačios, o tai dažnai būna netikėta ir efektyvu, ypač artimo kontakto metu【6†source】. Žemi smūgiai pėda taip pat gali būti naudojami siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir kontroliuoti priešininką.

4. **Gynybos technikos**: Apima metodus, kaip blokuoti priešininko smūgius ir atlikti kontrataką. Tai svarbu, siekiant išvengti sužeidimų ir greitai perimti iniciatyvą【6†source】. Gynybos technikos yra esminės siekiant išvengti pavojų ir efektyviai apsiginti nuo priešininko atakų.

Karinė kovinė savigyna

Praktinis Taikymas ir Mokymosi Procesas

KKS mokymai yra struktūrizuoti taip, kad kariai palaipsniui įgytų ir tobulintų savo įgūdžius. Pratimai atliekami griežtai laikantis saugos reikalavimų, apima pradinius apšilimo ir atvėsinimo pratimus, siekiant sumažinti traumų riziką ir pagerinti mokymosi efektyvumą【6†source】. Mokymai dažnai vyksta etapais, pradedant nuo paprasčiausių technikų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių.

Mokymai apima ne tik techninių įgūdžių lavinimą, bet ir teorinę dalį, kurioje kariai mokomi suprasti įvairių situacijų taktines ir strategines galimybes. Kariai mokosi, kaip atpažinti potencialias grėsmes, kaip efektyviai naudoti aplinką savo naudai ir kaip bendradarbiauti su kitais komandos nariais siekiant bendro tikslo.

KKS ir Šiuolaikinės Karinės Strategijos

Šiuolaikinėje kariuomenėje KKS yra integruota į platesnę karinės strategijos dalį, apimančią įvairius fizinio ir psichologinio pasirengimo aspektus. KKS yra svarbi ne tik individualiam kariui, bet ir visai komandai, nes ji stiprina bendradarbiavimą, pasitikėjimą vienas kitu ir gebėjimą veikti kaip vieninga jėga.

Be to, KKS yra svarbi taikos metu, nes kariai dažnai dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose operacijose, kuriose reikalinga gebėjimas veikti ne tik kovos, bet ir civilinėse situacijose. Kariai, mokantys KKS, gali efektyviai reaguoti į įvairias grėsmes ir užtikrinti saugumą ne tik sau, bet ir kitiems civiliams gyventojams.

Išvada

Karinė kovinė savigyna yra neatsiejama karių mokymo dalis, užtikrinanti jų fizinį ir psichologinį pasirengimą kovos sąlygomis. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamai parengti kariai yra efektyvesni ir mažiau pažeidžiami. Todėl KKS mokymai turėtų būti prioritetas kiekvienoje kariuomenės struktūroje, siekiant užtikrinti optimalų karių pasirengimą ir saugumą.

Karinė kovinė savigyna ne tik stiprina karių fizinį pasirengimą, bet ir ugdo psichologinę ištvermę, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą veikti komandiniu būdu. Tai esminiai elementai, užtikrinantys karių efektyvumą ir saugumą kovos sąlygomis. Moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad KKS yra gyvybiškai svarbi šiuolaikinės kariuomenės dalis, kuri turi būti nuolat tobulinama ir pritaikoma prie besikeičiančių kovos sąlygų.

🏅 Sportininkų perdegimas: pavojingas kelias link svarbiausių startų 🔥

Sportas aukščiausiame lygyje reikalauja neįtikėtino atsidavimo, disciplinos ir pastangų. 💪 Tačiau kartais ši aistra ir siekis tobulėti gali nuvesti sportininkus į pavojingą perdegimo zoną, ypač ruošiantis svarbiausioms varžyboms. Šiame straipsnyje nagrinėsime sportininkų perdegimo fenomeną, jo priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus.

🤔 Kas yra sportininkų perdegimas?

Sportininkų perdegimas – tai psichologinė ir fiziologinė būsena, pasireiškianti dėl ilgalaikio streso ir per didelio krūvio. 😓 Profesorius Robert J. Vallerand, psichologijos ekspertas iš Kvebeko universiteto Monrealyje, apibrėžia sportininkų perdegimą kaip "fizinį ir emocinį išsekimą, sumažėjusį pasiekimų jausmą ir sporto nuvertinimą" (Vallerand, 2008).

🚩 Perdegimo priežastys

1. Per didelis treniruočių krūvis 🏋️‍♀️: Profesorė Natalie Durand-Bush iš Otavos universiteto savo tyrimuose pabrėžia, kad nuolatinis intensyvus treniravimasis be tinkamo poilsio yra viena pagrindinių perdegimo priežasčių (Durand-Bush et al., 2015).

2. Psichologinis spaudimas 🧠: Lūkesčiai iš trenerių, tėvų, rėmėjų ir visuomenės gali sukurti milžinišką psichologinį spaudimą sportininkams.

3. Identiteto praradimas 🎭: Kai sportininkai savo tapatybę sieja tik su sportu, nesėkmės gali sukelti gilią asmeninę krizę.

4. Socialinės izoliacijos jausmas 🏝️: Intensyvus treniruočių režimas gali apriboti sportininkų socialinius ryšius.

5. Perfekcionizmas 🎯: Nuolatinis siekis būti tobulu gali sukelti nepasitenkinimą ir stresą.

⚠️ Perdegimo pasekmės

1. Sumažėjęs sportinis rezultatyvumas 📉

2. Padidėjusi traumų rizika 🤕

3. Motyvacijos praradimas 😕

4. Depresija ir nerimas 😔

5. Miego sutrikimai 😴

Profesorius Sándor Szabo iš Eötvös Loránd universiteto Budapešte savo tyrimuose atskleidė, kad perdegę sportininkai dažnai patiria chroniškų traumų, o jų imuninė sistema susilpnėja (Szabo et al., 2019).

🛡️ Prevencija ir gydymas

1. Subalansuotas treniruočių planas 📅: Dr. Göran Kenttä iš Švedijos sporto mokslų universiteto pabrėžia periodizacijos svarbą treniruočių planavime, užtikrinant tinkamą balansą tarp krūvio ir poilsio (Kenttä & Hassmén, 2002).

2. Psichologinė parama 🧘‍♀️: Reguliarūs pokalbiai su sporto psichologais gali padėti sportininkams valdyti stresą ir išlaikyti motyvaciją.

3. Gyvenimo balansas ⚖️: Svarbu skatinti sportininkus puoselėti interesus ir santykius už sporto ribų.

4. Miego ir mitybos optimizavimas 🥗💤: Profesorė Charli Sargent iš Centrinio Kvinslando universiteto Australijoje pabrėžia kokybiško miego svarbą sportininkų atsigavimui ir perdegimo prevencijai (Sargent et al., 2021).

5. Mindfulness praktikos 🧘‍♂️: Profesorius Frank L. Gardner iš La Salle universiteto JAV tyrimai rodo, kad sąmoningumo praktikos gali padėti sportininkams geriau valdyti stresą ir emocijas (Gardner & Moore, 2012).

6. Socialinė parama 👥: Dr. Daniel Gould iš Mičigano valstijos universiteto pabrėžia socialinės paramos svarbą sportininkų gerovei ir atsparumui (Gould et al., 2002).

🔍 Perdegimo atpažinimas

Kaip atpažinti perdegimą? Štai keletas požymių:

• Nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio 😫

• Motyvacijos praradimas treniruotėms ir varžyboms 🚫

• Nuotaikų svyravimai ir dirglumas 😠

• Pablogėję sporto rezultatai 📉

• Padidėjęs jautrumas kritikai 😢

• Miego sutrikimai ir apetito pokyčiai 🍽️😴

🌟 Sėkmės istorijos

Nepaisant perdegimo pavojų, daugelis sportininkų sėkmingai įveikia šį iššūkį. Pavyzdžiui, teniso žvaigždė Naomi Osaka 🎾, atvirai kalbėjusi apie savo psichikos sveikatos problemas, sugebėjo grįžti į profesionalų sportą po pertraukos, skirdama daugiau dėmesio savo psichinei gerovei.

Plaukikas Michael Phelps 🏊‍♂️, laimėjęs daugiausia olimpinių medalių istorijoje, taip pat atvirai kalbėjo apie savo kovą su depresija ir perdegimo simptomus. Jo atvirumas padėjo atkreipti dėmesį į sportininkų psichikos sveikatos svarbą.

📊 Statistika

Tyrimai rodo, kad iki 10% elitinių sportininkų patiria perdegimo simptomus bet kuriuo savo karjeros metu (Gustafsson et al., 2011). Tai rodo, kad problema yra plačiai paplitusi ir reikalauja dėmesio.

🎓 Išvados

Sportininkų perdegimas yra rimta problema, galinti sugriauti karjeras ir pakenkti sveikatai. Tačiau, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, galima efektyviai užkirsti kelią perdegimui ir jį įveikti. Svarbu, kad sportininkai, treneriai ir sporto organizacijos bendradarbiautų, kurdami aplinką, kurioje sportinis meistriškumas būtų derinamas su psichologine ir fizine gerove.

Atminkime, kad didžiausi sportiniai laimėjimai pasiekiami ne tik per intensyvias treniruotes, bet ir per protingą treniruočių planavimą, tinkamą poilsį ir visapusišką sportininko, kaip žmogaus, vystymąsi. 🌈

💡 Patarimas: Jei esate sportininkas ar treneris, reguliariai įvertinkite savo (ar savo auklėtinių) fizinę ir psichologinę būklę. Neignoruokite perdegimo požymių ir nebijokite kreiptis pagalbos – tai yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas!

🔗 Papildomi šaltiniai:

• Gustafsson, H., Kenttä, G., & Hassmén, P. (2011). Athlete burnout: An integrated model and future research directions. International Review of Sport and Exercise Psychology, 4(1), 3-24.

• Gardner, F. L., & Moore, Z. E. (2012). Mindfulness and acceptance models in sport psychology: A decade of basic and applied scientific advancements. Canadian Psychology/Psychologie canadienne, 53(4), 309-318.

• Gould, D., Dieffenbach, K., & Moffett, A. (2002). Psychological characteristics and their development in Olympic champions. Journal of Applied Sport Psychology, 14(3), 172-204.