Jėgos sportas: stiprybės išraiška ir individualus požiūris į treniruotes

Jėgos sportas yra unikalus fizinio pasirengimo ir atletiškumo pasaulis, kuriame pagrindinis tikslas – pasiekti maksimalią žmogaus kūno jėgą. Šiame straipsnyje aptarsime du pagrindinius jėgos sporto šakas – sunkiąją atletiką ir jėgos trikovę, bei išnagrinėsime, kodėl individualizuotas požiūris į treniruotes yra toks svarbus.

Jėgos trenruotė

Sunkioji atletika, dar vadinama olimpiniu svarsčių kilnojimu, yra viena seniausių olimpinių sporto šakų. Ji apima du pagrindinius pratimus: rovimą ir stūmimą. Rovimas – tai sudėtingas judesys, kurio metu atletas vienu nepertraukiamu judesiu iškelia svorį virš galvos. Stūmimas susideda iš dviejų dalių: pirmiausia svoris pakeliamas iki pečių lygio, o po to išstumiamas virš galvos. Šie pratimai reikalauja ne tik didelės jėgos, bet ir nepaprasto greičio, koordinacijos bei technikos.

Įdomu tai, kad nors sunkioji atletika yra atskira sporto šaka, jos elementai – rovimas ir stūmimas – dažnai naudojami bendro fizinio pasirengimo treniruotėse ir kitų sporto šakų atstovų ruošime. Šie pratimai puikiai ugdo bendrą kūno jėgą, greitį ir koordinaciją.

Kita jėgos sporto šaka – jėgos trikovė – apima tris pagrindinius pratimus: pritūpimus su štanga, štangos spaudimą gulint ir štangos atkėlimą. Nors pavadinimas "jėgos trikovė" gali skambėti kiek ironiškai, nes čia nereikalaujama sprogstamosios jėgos, tačiau būtent šioje sporto šakoje sportininkai demonstruoja absoliučiai didžiausią gryną jėgą. Elitiniai jėgos trikovės atletai dažnai laikomi fiziškai stipriausiais sportininkais pasaulyje.

Tačiau kalbant apie jėgos treniruotes, svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus metodo, tinkančio visiems. Kiekvieno žmogaus reakcija į tą pačią treniruočių programą gali labai skirtis, priklausomai nuo įvairių veiksnių.

Jėgos treniruotė

Pirmiausia, reikia atsižvelgti į chronologinį amžių – kiek metų žmogui yra suėję. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir treniruočių amžius, t.y. kiek metų patirties žmogus turi treniruojantis su svoriais ar sportuojant apskritai. Biologinis amžius, kuris atspindi fizinį brandumą, ypač svarbus paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

Emocinis brandumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Gebėjimas susikoncentruoti treniruočių metu ir susitaikyti su tuo, kad rezultatai kartais gali būti sunkiai pasiekiami, yra būtinas norint pasiekti ilgalaikę sėkmę.

Fizinis pajėgumas priklauso tiek nuo genetikos, tiek nuo treniruočių istorijos. Kai kurie žmonės turi įgimtą stiprybę arba gali greičiau auginti raumenų ir kaulų masę nei kiti. Net ir asmenybės bruožai, kurie gali turėti įtakos treniruočių efektyvumui, iš dalies yra genetiškai nulemti.

Gyvenimo būdas taip pat yra svarbus veiksnys. Reikia įvertinti, kaip treniruočių programos gali būti pritaikytos prie gyvenimo už sporto salės ribų. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku rasti laiko intensyvioms treniruotėms dėl darbo ar šeimos įsipareigojimų.

Lytis taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į jėgos treniruotes tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai.

Apibendrinant galima teigti, kad norint pasiekti sėkmę bet kurioje treniruočių programoje, būtina turėti aiškų supratimą apie tai, ko norite pasiekti, nuo ko pradedate ir kas esate. Kiekvieno žmogaus kelias į jėgos sportą ar bendrą fizinį pasirengimą yra unikalus, ir būtent todėl individualizuotas požiūris į treniruotes yra toks svarbus.

Jėgos treniruotė

Nesvarbu, ar jūsų tikslas yra dalyvauti sunkiosios atletikos ar jėgos trikovės varžybose, ar tiesiog pagerinti bendrą fizinį pasirengimą, svarbu atsižvelgti į visus šiuos veiksnius kuriant savo treniruočių programą. Tik taip galėsite užtikrinti, kad jūsų pastangos bus efektyvios ir atneš norimų rezultatų. Atminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ir tai, kas veikia vienam, nebūtinai veiks kitam. Todėl klausykitės savo kūno, stebėkite savo pažangą ir nebijokite koreguoti savo treniruočių programos, jei jaučiate, kad to reikia.

Gamtos terapija: Kaip lauko treniruotės gerina psichinę ir fizinę sveikatą

Treniruočių nauda psichinei ir fizinei sveikatai

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, gamtos terapija ir lauko treniruotės tampa vis svarbesnės mūsų bendrai sveikatai. Šis straipsnis atskleis, kodėl treniruotės gryname ore yra naudingos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, ir kaip jas efektyviai įtraukti į savo gyvenimo būdą.

Gamtos terapijos poveikis sveikatai

Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus buvimas gamtoje ir fizinė veikla lauke turi daugybę teigiamų poveikių:

1. Sumažėjęs stresas: 

   Tyrimai rodo, kad net 20 minučių, praleistų gamtoje, gali žymiai sumažinti streso hormono kortizolio kiekį.

2. Pagerėjusi nuotaika: 

   Buvimas gamtoje skatina endorfinų ir serotonino gamybą, kurie gerina nuotaiką ir mažina depresijos simptomus.

3. Sustiprėjusi imuninė sistema: 

   Lauko oras turi daugiau neigiamų jonų, kurie, manoma, stiprina imuninitetą.

4. Pagerintas dėmesys ir koncentracija: 

   Gamta teigiamai veikia kognityvines funkcijas, padeda atsipalaiduoti protui ir pagerinti susikaupimą.

5. Geresnė miego kokybė: 

   Reguliarus buvimas saulės šviesoje padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą, pagerindamas miego kokybę.

Lauko treniruočių privalumai

Fizinė veikla gryname ore turi papildomų privalumų, lyginant su treniruotėmis uždarose patalpose:

1. Didesnis kalorijų deginimas: 

   Dėl kintančio reljefo ir oro sąlygų, lauko treniruotės dažnai reikalauja daugiau energijos.

2. Natūralus vitamino D šaltinis: 

   Saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D šaltinis, būtinas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.

3. Įvairesnės treniruotės: 

   Gamta siūlo daugybę natūralių kliūčių ir galimybių įvairinti treniruotes.

4. Mažesnis oro užterštumas: 

   Lauke, ypač miškuose ar parkuose, oras yra švaresnis nei uždarose sporto salėse.

5. Socialinė nauda: 

   Lauko treniruotės dažnai suteikia galimybę susitikti su kitais žmonėmis ir stiprinti socialinius ryšius.

Kaip įtraukti lauko treniruotes į savo rutiną

Štai keletas patarimų, kaip pradėti naudotis gamtos terapijos privalumais:

1. Pradėti nuo paprastų žygių: 

   Reguliarūs pasivaikščiojimai parke ar miške yra puikus būdas pradėti.

2. Išbandyti lauko jogą ar meditaciją: 

   Šios praktikos gamtoje gali būti ypač naudingos psichinei sveikatai.

3. Dalyvauti grupinėse lauko veiklose: 

   Bėgimo klubai, dviračių turai ar grupinės treniruotės parke gali būti motyvuojančios.

4. Integruoti gamtą į kasdienę rutiną: 

   Pavyzdžiui, važiuoti į darbą dviračiu ar pietauti lauke.

5. Išnaudoti natūralią aplinką treniruotėms: 

   Naudoti kalvas bėgimui, medžius atsispaudimams, suoliukus pritūpimams.

6. Planuoti aktyvias atostogas: 

   Žygiai, dviračių turai ar vandens sportas gali būti puikus būdas derinti poilsį su aktyvia veikla gamtoje.

Ilgalaikis gamtos terapijos poveikis

Tyrimai rodo, kad reguliarus gamtos terapijos ir lauko treniruočių praktikavimas ilgainiui gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį:

- Sumažėjęs nerimo ir depresijos lygis

- Pagerėjusi bendra fizinė sveikata ir ištvermė

- Sustiprintas imunitetas ir atsparumas ligoms

- Pagerėjęs kūno ir proto ryšys

- Padidėjęs kūrybiškumas ir produktyvumas

- Geresnė bendra gyvenimo kokybė

Išvados

Gamtos terapija ir lauko treniruotės yra galingas įrankis, siekiant pagerinti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jų privalumai yra plačiai pripažįstami mokslo bendruomenės ir gali būti lengvai integruojami į kasdienį gyvenimą. 

Nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo lygio, kiekvienas gali rasti sau tinkamą būdą naudotis gamtos teikiamais privalumais. Svarbu pradėti nuo mažų žingsnių ir palaipsniui didinti laiką, praleidžiamą gamtoje.

Atsiminkite, kad investicija į laiką, praleistą gamtoje, yra investicija į savo sveikatą ir gerovę. Net ir trumpos lauko treniruotės ar pasivaikščiojimai gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį jūsų gyvenimo kokybei.

Natūralūs prieskoniai ir žolelės, stiprinantys imuninę sistemą ir gerinantys sportinius pasiekimus

Gamtos galia: Prieskoniai ir žolelės jūsų sportiniams pasiekimams

Sveiki, mieli skaitytojai! 😊

Šiandien noriu pakviesti jus į kvapnią ir skanią kelionę, kuri gali pakeisti ne tik jūsų virtuvę, bet ir jūsų sportinius pasiekimus. Kalbėsime apie tai, kaip paprasti, bet galingi gamtos turtai – prieskoniai ir žolelės – gali sustiprinti jūsų imuninę sistemą ir pagerinti sportinius rezultatus.

Mano atradimo istorija

Kaip ir daugelis iš jūsų, aš visada ieškojau būdų, kaip pagerinti savo sportinę formą. Išbandžiau įvairius maisto papildus, specialias dietas, bet vis jaučiau, kad kažko trūksta. Viskas pasikeitė, kai per atostogas Indijoje susipažinau su vietiniu ajurvedos specialistu. Jis pasidalino senovės išmintimi apie prieskonių ir žolelių galią, ir tai tapo mano naujo gyvenimo būdo pradžia.

Grįžęs namo, pradėjau eksperimentuoti su įvairiais prieskoniais ir žolelėmis. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad mano imuninė sistema sustiprėjo – rečiau sirgau peršalimo ligomis. Bet labiausiai nustebino tai, kad pagerėjo mano sportiniai rezultatai. Jaučiausi energingesnis, greičiau atsigaudavau po treniruočių, o mano ištvermė žymiai pagerėjo.

Mokslas apie prieskonius ir žoleles

Dabar pažvelkime į mokslinius faktus, paaiškinančius, kodėl kai kurie prieskoniai ir žolelės yra tokie naudingi sportininkams:

1. Ciberžolė:

   Kurkuminas, aktyvusis ciberžolės ingredientas, pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti raumenų skausmą po intensyvių treniruočių ir pagreitinti atsigavimą.

2. Imbieras:

   Šis prieskonis gerina kraujotaką ir mažina uždegimą. Vienas tyrimas parodė, kad kasdieninis imbiero vartojimas sumažino raumenų skausmą po treniruočių 25%.

3. Cinamonas:

   Cinamonas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai ypač svarbu ištvermės sportininkams. Be to, jis turi antioksidacinių savybių, kurios gali pagreitinti atsigavimą po treniruočių.

4. Bazilikas:

   Šis kvapnus augalas turi adaptogeninių savybių, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso. Tai gali būti ypač naudinga prieš svarbias varžybas.

5. Juodieji pipirai:

   Juoduosiuose pipiruose esantis piperinaspadeda organizmui geriau įsisavinti kitas maistines medžiagas, įskaitant ir kitus naudingus prieskonius.

Kaip įtraukti prieskonius ir žoleles į savo mitybą

Štai keletas patarimų, kaip efektyviai naudoti šiuos gamtos turtus:

1. Pradėkite nuo mažų kiekių:

   Įveskite naujus prieskonius ir žoleles į savo mitybą palaipsniui, kad organizmas priprastų.

2. Eksperimentuokite su receptais:

   Pridėkite ciberžolės į savo rytinį smoothie, pabarstykite cinamono ant avižinės košės, ar pagardinkite salotas šviežiu baziliku.

3. Gerkite žolelių arbatas:

   Imbiero ar bazilikų arbata gali būti puikus būdas gauti naudingų medžiagų.

4. Ruoškite prieskonių mišinius:

   Sukurkite savo asmeninį prieskonių mišinį, kurį galėsite naudoti įvairiuose patiekaluose.

5. Naudokite prieš ir po treniruočių:

   Pavyzdžiui, ciberžolės pienas prieš miegą gali padėti greičiau atsigauti po intensyvios treniruotės.

Mano asmeninė transformacija

Per šešis mėnesius, kai pradėjau reguliariai vartoti šiuos prieskonius ir žoleles, pastebėjau stulbinamus pokyčius. Mano imuninė sistema sustiprėjo – per visą žiemą nė karto nesusirgau. Bet labiausiai mane nustebino sportiniai rezultatai:

- Mano ištvermė bėgant ilgas distancijas pagerėjo 15%

- Atsigavimo laikas po intensyvių treniruočių sutrumpėjo beveik perpus

- Jaučiausi energingesnis ir labiau susikoncentravęs treniruočių metu

Be to, atradau visiškai naują kulinarinį pasaulį – mano maistas tapo ne tik sveikesnis, bet ir daug skanesnis!

Išvados ir kvietimas eksperimentuoti

Prieskoniai ir žolelės – tai ne tik skonio stiprintojai, bet ir galingi sąjungininkai siekiant geresnių sportinių rezultatų ir stipresnės imuninės sistemos. Jie yra natūralūs, prieinami ir lengvai integruojami į kasdienę mitybą.

Kviečiu jus išbandyti – pradėkite nuo vieno ar dviejų prieskonių ir stebėkite pokyčius per ateinantį mėnesį. Fiksuokite savo energijos lygį, atsigavimo laiką po treniruočių ir bendrą savijautą. Esu tikras, kad rezultatai jus nustebins.

Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose – būtų įdomu išgirsti, kokie prieskoniai ar žolelės jums labiausiai patiko ir kokius pokyčius pastebėjote.

Atminkite – kartais didžiausia jėga slypi mažuose dalykuose. Šiuo atveju – mažuose, kvapniuose prieskoniuose ir žolelėse, kurie gali pakeisti jūsų sportinę kelionę.

Linkiu jums skanių ir naudingų atradimų virtuvėje ir įspūdingų pasiekimų sporte!

P.S. Jei šis straipsnis jums pasirodė naudingas, nepamirškite juo pasidalinti su draugais ir šeima. Kartu galime kurti sveikesnę ir energingesnę bendruomenę!

P.P.S. Sekite mano tinklaraštį, kad nepralestumėte naujų įžvalgų apie natūralius būdus pagerinti savo sportinę formą. Kitą savaitę kalbėsime apie tai, kaip derinti šiuos prieskonius su įvairiomis sporto šakomis – nepraleiskite!

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį.

Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje.

1. Jėgos Komponentas

Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių:

• Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti konkretų pasipriešinimą ar naudoti sunkią ginkluotę.

• Hipertrofinė jėga: Hipertrofinė jėga yra raumenų masės ir tankio padidėjimas. Tai padeda kariams būti pasiruošusiems dideliam fiziniam krūviui ir fiziniam stresui, kuris gali iškilti ilgalaikėse operacijose ar misijose.

• Jėgos ištvermė: Jėgos ištvermė reiškia gebėjimą ilgą laiką išlaikyti tam tikrą jėgos lygį. Tai ypač svarbu ilgalaikėse misijose ar operacijose, kur kariai turi atlikti pasikartojančius judesius su ginkluote ar kito tipo ištvermės reikalaujančiose užduotyse.

• 

2. Ištvermės Komponentas

Ištvermė yra kritiškai svarbi savybė, leidžianti kariams atlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį ar veiksmus ekstremaliomis sąlygomis. Ši komponentas apima du pagrindinius aspektus:

• Anaerobinė ištvermė: Tai yra gebėjimas atlikti aukštą intensyvumą reikalaujančius judesius trumpą laiką. Tai gali būti bėgimas su staigiais spurtais, šuoliai, ar kiti greiti judesiai. Ši savybė yra svarbi, kai reikia staigiai reaguoti į kritines situacijas.

• Aerobinė ištvermė: Tai reiškia gebėjimą išlaikyti ilgalaikį fizinį krūvį vidutinio intensyvumo režime. Tai yra labai svarbu, kai reikia veikti ilgą laiką, pavyzdžiui, vykstant ilgiems žygiams ar kitoms ilgai trunkančioms užduotims.

• 

  3. Judrumo Komponentas

Judrumas yra būtinas kariams veikti įvairiose terpėse ir situacijose. Lietuvos kariuomenėje judrumo komponentas apima kelias svarbias savybes:

• Lankstumas: Lankstumas padeda išvengti sužalojimų ir atlikti įvairius judesius, kurie gali prireikti veiksmingai karių veikloje.

• Vikrumas: Vikrumas yra svarbus, kai reikia staigiai ir efektyviai reaguoti į staigius pavojaus signalus arba judėti per sudėtingus teritorijos takus.

• Koordinacija: Geras koordinavimas yra būtinas veikiant sudėtingomis sąlygomis, kai reikia suderinti įvairius judesius ir veiksmus.

• Pusiausvyra: Pusiausvyra yra svarbi veikiant nevienalytėse arba nestabiliose terpėse.

• Greitumas: Greitas reakcijos laikas yra svarbus, kai reikia greitai atlikti tam tikrą veiksmą, pvz., nubėgti iki užduoties vietos, keisti poziciją ir pan.

• 
  

• 
  
  

  Svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių fizinio rengimo komponentai yra esminiai, siekiant užtikrinti jų pasirengimą atlikti sudėtingas ir intensyvias operacijas bei misijas. Maksimali jėga ir ištvermė padeda kariams veikti ekstremaliose situacijose, išlaikyti pasirengimą ilgalaikiam krūviui ir sumažinti sužalojimų riziką. Judrumo komponentas užtikrina, kad kariai yra gebėtų judėti efektyviai ir koordinuotai įvairiose aplinkose.

Lietuvos Kariuomenėje, šių fizinio rengimo komponentų ugdymas padeda kariams būti pasirengusiems veikti įvairiomis sąlygomis, nuo kovos veiksmų iki humanitarinių operacijų. Be to, stiprus fizinis pasirengimas padeda gerinti karių moralę, padidinti pasitikėjimą savimi ir kitais bei ugdyti bendradarbiavimo dvasią, kuri yra nepakeičiama kariuomenės veikloje.

Apibendrinant, karių fizinio rengimo komponentai yra neatsiejama Lietuvos Kariuomenės veiklos dalis. Jėgos, ištvermės ir judrumo ugdymas padeda kariams pasirengti skirtingiems uždaviniams ir situacijoms, užtikrindami jų veiklos efektyvumą ir saugumą.

Jėgos treniravimo ypatumai [2023]

 

Treniruojant jėgą dažnumas yra labai svarbus faktorius, tačiau nėra vienareikšmio atsakymo, kokiu dažnumu reikia treniruotis. 

Jėgos treniravimas yra vienas svarbiausių kūno pasiruošimo sportui aspektų. Norint sėkmingai pasiekti savo tikslus, reikia ne tik pakankamai dažnai treniruotis, bet ir laikytis tinkamos mitybos ir atitinkamo poilsio režimo. Taigi, kadangi reikalingas ne tik tinkamas dažnumas, bet ir intensyvumas, šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su jėgos treniravimu.

Pradedantiesiems sportininkams rekomenduojama pradėti nuo 2-3 treniruočių per savaitę. Tai padės jums geriau susipažinti su jėgos treniravimo pagrindais ir leis jūsų kūnui prisitaikyti prie naujų apkrovų. Po kelių savaičių, kai jau jausite, kad įgijote patirties, galite pereiti prie 4-5 treniruočių per savaitę. Tai taip pat yra optimalus dažnumas patyrusiems sportininkams.

Tačiau, kaip minėjau anksčiau, dažnumas nėra vienintelis svarbus aspektas. Intensyvumas taip pat yra labai svarbus. Kad ir kaip būtų, reikia nepamiršti, kad per dažnos treniruotės gali sukelti pernelyg didelę apkrovą kūnui ir traumas. Todėl reikia laikytis tinkamos treniruočių intensyvumo ir apimties, o didinti apkrovą palaipsniui, kad jūsų kūnas galėtų prisitaikyti prie didesnės treniruočių apkrovos.

Kita svarbi tema, susijusi su jėgos treniravimu, yra tinkama mityba. Šiuo atžvilgiu reikia įsitikinti, kad jūsų organizmas gauna pakankamai baltymų, kurie yra būtini raumenų atsinaujinimui ir augimui. Rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug baltymų, pavyzdžiui, mėsą, žuvį, pupas, sojos produktus ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į angliavandenius, nes jie suteikia energijos mūsų organizmui. Angliavandenius galima rasti vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kt. Be to, svarbu laikytis pakankamo vandens suvartojimo, kad organizmas būtų gerai hidratuotas.

Nepamirškite ir riebalų svarbos. Tai gali būti keista, bet kūnui reikia tam tikros riebalų dalies, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti. Riebalai padeda absorbuoti tam tikras vitaminų grupes, kurios yra būtinos jūsų kūno sveikatai. Taigi, rekomenduojama valgyti sveikus riebalus, pvz., avokadus, riešutus, sėklas, alyvuogių aliejų ir kt.

Poilsio režimas yra dar viena svarbi tema. Jūsų kūnui reikia laiko atsigauti tarp treniruočių, kad jūsų raumenys galėtų atsistatyti ir augti. Todėl rekomenduojama leisti bent vieną dieną per savaitę poilsio ir nedaryti per daug treniruočių iš eilės. Tai gali sukelti pernelyg didelę apkrovą jūsų kūnui ir sukelti pernelyg didelį nuovargį, kurio pasekmės gali būti negatyvios. 

Kitas svarbus aspektas yra atsakingas požiūris į treniruočių techniką. Tai yra būtina, kad išvengtumėte traumų, kurios gali kelti grėsmę jūsų jėgos treniravimo tikslams. Tinkamas jėgos treniravimo technikos praktika padės išvengti traumų ir suteiks jums gerų rezultatų. Patartina kreiptis į specialistą ar trenerį, kuris galėtų patarti, kaip geriau atlikti tam tikrus pratimus.

Baigiant, noriu atkreipti dėmesį, kad jėgos treniravimas yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja kantrybės, pasiryžimo ir tinkamų priemonių. Taigi, jei norite pasiekti savo tikslus, turite laikytis tinkamos mitybos, atidžiai stebėti savo treniruočių dažnumą ir intensyvumą, laikytis tinkamo poilsio režimo ir, svarbiausia, nepamiršti apie tinkamą treniruočių techniką. Tai yra raktas į sėkmingą jūsų jėgos treniravimo procesą.

I lygio karinės kovinės savigynos sistema

  

Karinės kovinės savigynos sistema kariuomenėje brendo labai senai. Po nepriklausomybės atkūrimo buvo nemažai sovietinės armijos karių, kurie turėjo turėjo didelę patirtį įvairiose kovų menų stiliuose. Kai Lietuvos kariuomenės vadu tapo gen. ltn. Arvydas Pocius, buvo duota užduotis pagaliau sukurti veikiančią karinės kovinės savigynos sistemą. Užduotis buvo patikėta LK Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Fizinio rengimo centro specialistam ir taip pat kitų LK padalinių didžiausią patirtį turintiems kariams. Po daugelio diskusijų ir tarpusavio išsibandymų kurių sporto šakų veiksmai veikia geriausiai mūšio sąlygomis, buvo nuspręsta kariuomenės savigynos sistemą suskirstyti į tris lygius.

Dabar pakalbėsime apie I lygio karinės kovinės savigynos rengimo sistemą. 

I lygio karinės kovinės rengimo sistemą sudaro 44 veiksmai + kova su ginklo imitacija. Sistema taip pat sudaryta taip, kad karys rengimą pradėtų nuo pačių bazinių pratimų. Pirmiausia kariai mokomi taisyklingo judėjimo, kovinės stovėsenos užėmimo, koordinacinių pratimų, bazinių smūgių rankomis ir kojomis bei gynybos nuo jos, taip pat puolamųjų bei gynybinių veiksmų su lazda ir peiliu ir šiek tiek imtynių technikos. 

Karinės kovinės savigynos I lygio rengimas svarbus tuo, kad karys įgauna bazinius savigynos įgūdžius, išmoksta gauti "kontakto". Šiuolaikinis jaunimas kontaktą supranta tik muštynes kompiuteriniame žaidime, o čia dažnai tenka matyti tas išsigandusias akis ir stumti karius vienas prie kito. Per kovinės savigynos pratybas nušaunamas ir antras zuikis - jas galima išnaudoti ir kaip fizinių ypatybių (ištvermės, greitumo, jėgos, lankstumo ir kt.) lavinimo pratybas. Tik reikia pratybų metu duoti tikslingą krūvį. Tai galima pasiekti per mokomąsias kovas, specialiąsias situacines pratybas ir kt. 

Pats esu vedęs intensyvų 2 savaičių I lygio kursą, kurio metu turėjau ir šiek tiek lankiusių kovines sporto šakas, ir visiškai "žalių", kurie neturėjo jokio supratimo. Po 2 savaičių visi kariai geba išlaikyti testą ir parodyti bazines žinias, bei geba su sukovoti 1 minutę su automatinio šautuvo imitacija. 

Kas pasirodo sudėtinga, tai pratybų tęstinumas. Grįžę po mokymų tiek kariai, tiek vadai nebeskiria dėmesio rengimui, todėl įgūdžiai dažniausiai pasimiršta. 

I lygio testas apima visus 44 klausimus bei mokomąją kovą. Karys turi įvykdyti bent 70 proc. testo per 15 min. Dažniausiai įgudę kariai testą įvykdo per  8-11 min. 

Apibendrinus galima teikti, kad I lygio kovinės savigynos rengimas labai reikalingas LK. Kariai įgauna bazinių žinių, gerėja jų motorika ir savisaugos įgūdžiai, taip pat įgaunami baziniai savigynos įgūdžiai, kurie praverčia ne tik  kariuomenėje, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat, tai yra pamatas gerinti karių socializaciją, tarpusavio santykius, didinti pasitikėjimą savimi. 

Įvykdęs I lygio testą karys paruošiamas tolimesniems LK karinės kovinės savigynos rengimo lygiams. 

Pagrindiniai fizinio rengimo principai

 

Fizinio rengimo principai

                    

Fizinio rengimo principai yra kertiniai dalykai, kurių laikantis bus galima pasiekti teigiamų rezultatų. Sportuojantys žmonės, ypač tie, kurie pradeda ir kuriems trūksta žinių, kartais nesupranta, kad tam tikras elgesys su savimi gali atnešti ne tik teigiamų pokyčių organizme, tačiau ir pabloginti savijautą ir psichologinę būklę. Treniruojantis būtina laikytis tam tikrų principų. Pagrindiniai fizinio rengimo principai:

1. Reguliarumo principas. 

2. Fizinio krūvio didinimo principas. 

3. Atsistatymo principas.

 4. Pusiausvyros principas. 

5. Įvairumo principas. 

6. Specifiškumo principas.

Panagrinėkime kiekvieną atskirai. 👇

1. REGULIARUMO PRINCIPAS.

Norint pasiekti gerų rezultatų neužtenka tik užeiti į sporto salę ir pasidaryti asmenukę prie treniruoklių ar išrietus sėdimąją dalį pozuoti prie veidrodžių.  Reguliarus krūvis yra būtinas sportuojančiojo organizmui, kuris gerina fiziologinius procesus, susijusius su organizmo fizine veikla. Norint pasiekti pozityvių pokyčių reikia reguliariai sportuoti, nusistatyti realius tikslus ir nepervertinti savo galimybių. Kam užsisakyti 1 metų abonementą jei į salę ateini vieną kartą per savaitę ar 3 kartus per mėnesį? Tam tikras organizmo ypatybes išlavinsi tik tada, kai reguliariai lankysi užsiėmimus ir atlikinėsi pratimus. Ištvermės lavinimas turi savo discipliną, jėgos lavinimas - dar kitus niuansus, kitos ypatybės taip pat turi savo ABC, todėl tenka dažnai sau įspirti į užpakalį norint vizualių pokyčių. 

Fizinio rengimo principai

                

2. FIZINIO KRŪVIO DIDINIMO PRINCIPAS.

Sportuojant nevertėtų atlikinėti ilgą laiką tų pačių pratimų kaskart vis taip pat. Pvz., jei nori treniruoti ištvermę ir gerinti savo širdies ir kraujagyslių pajėgumą, vertėtų didinti intensyvumą, bet tik tada, kai praeitas pradinis pasiruošimas ir organizmas yra tam pasiruošęs. Tas pats galioja ir jėgos ar lankstumo lavinimui. Norint judėti į priekį reikia didinti intensyvumą arba atlikimo apimtį. Jei prieš savaitę lengvai pakėlėte svarmenį, gal kitai treniruotei reikėtų užsidėti daugiau "blynų" ant štangos?  Mūsų organizmas yra labai protingas ir teisingai su juo besielgiant jis prie krūvio adaptuojasi. Tik dėl to ir gerėja mūsų ištvermė, jėga, lankstumas ir kitos savybės. 

3. ATSISTATYMO PRINCIPAS.

Po geros treniruotės ateina motyvacijos pliūpsnis, praėjus kiek laiko pasimato ir pirmieji rezultatai, kartais žmonės užsikabina taip stipriai, kad pamiršta labai svarbų fizinio rengimo aspektą - poilsį. Poilsio nebuvimas tarp treniruočių gali iššaukti traumas, psichologinį disbalansą, pervargimą ir panašiai, todėl VISADA treniruotes reikia derinti su poilsiu. Poilsis nebūtinai turi būti gulėjimas lovoje ir čipsų gliaudimas, tačiau tai gali būti aktyvus laisvalaikis lauke, vaikščiojimas ir panaši veikla. 

Fizinio rengimo principai

                

4. PUSIAUSVYROS PRINCIPAS.

Lavinant fizines ypatybes žmonės kartais pamiršta, kad jų kūnas nesudarytas tik iš bicepso ir sixpack'o. Treniruojantis būtinas visų organizmo funkcijų ir raumenų grupių tikslingas lavinimas. Dažnai juokiamasi, kad penktadienis yra kojų diena ir daugelis ją praleidžia, tačiau dažnai tie patys asmenys vaikšto su puikiai išvystyta viršutine raumenų grupe, tačiau kojos būna kaip pas perkarusį viščiuką. Taip pat dažnas treniruoklių salės lankytojas pamiršta ugdyti ir bendrąją ištvermę, išbėgti pabėgioti, žaisti judriuosius žaidimus ar vykdyti kokią kitą veiklą, kuri pulsą pakeltų bent iki 70-80 MŠSD. Treniruojant save būtina apimti visą organizmą. 

Fizinio rengimo principai

5. ĮVAIRUMO PRINCIPAS.

Treniruoklių salėje dažnas pamiršta, kad vieną raumenų grupę galima pabandyti apdirbti ne tik baziniais pratimais, tačiau šiek tiek pasukus galvą galima surasti ir kitokių pratimų, kurie paįvairins treniruotę. Pvz., atsispaudimai plačiai, siaurai, su skirtinga rankų atremtimi ir pan. Štangos stūmimas, įvairiais kampais, prisitraukimai įvairaus pločio paėmime ir pan. Kuo labiau įvairinsite pratimus, tuo jūsų kūnui bus įdomiau ir tuo labiau jis tobulės, kadangi jam vis reikės prisitaikyti prie įvairesnių sąlygų. 

 

Fizinio rengimo principai

                        

Pabaigai. Fizinis rengimas reikalauja nemažai žinių. Žinojimas apsaugoja sportuojantį nuo traumų ir prastų rezultatų. 

Ar neteisingas treniravimasis yra geriau negu jokio treniravimosi? Parašykite savo nuomone komentaruose.  👊