Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Prieštreniruotiniai papildai ir jų poveikis fizinei veiklai: mokslinių tyrimų apžvalga

 

Įvadas

Prieštreniruotiniai papildai (angl. pre-workout supplements) tapo populiaria priemone tarp sportininkų ir aktyvaus gyvenimo būdo entuziastų, siekiančių pagerinti savo fizinį pajėgumą. Šie papildai dažniausiai sudaryti iš kofeino, beta-alanino, citrulino malato, kreatino ir kitų veikliųjų medžiagų. Šiame straipsnyje aptariami moksliniai tyrimai, nagrinėjantys prieštreniruotinių papildų poveikį ištvermei, jėgai, reakcijai ir bendrai treniruotės kokybei.



Prieštreniruotinių papildų sudėtis ir veikimo mechanizmai

Dauguma prieštreniruotinių papildų turi kelis pagrindinius ingredientus, kurie tiesiogiai veikia sportinius rodiklius:

  • Kofeinas
    Kofeinas yra vienas pagrindinių ingredientų, gerinantis susikaupimą ir mažinantis nuovargio pojūtį. Grgic ir kt. (2019) atlikta metaanalizė parodė, kad kofeinas gali padidinti anaerobinę galią ir pagerinti ištvermės pratimų efektyvumą.

  • Beta-alaninas
    Ši aminorūgštis didina karnozino kiekį raumenyse, sumažindama pieno rūgšties kaupimąsi. Smith ir kt. (2009) tyrimas parodė, kad beta-alanino papildai gali padidinti didelio intensyvumo treniruočių ištvermę iki 15 %.

  • Citrulino malatas
    Citrulinas skatina azoto oksido gamybą, gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą raumenims. Gonzales ir kt. (2017) tyrimas parodė, kad citrulino malato vartojimas prieš treniruotę gali sumažinti nuovargį ir padidinti jėgos rodiklius per jėgos pratimus.

  • Kreatinas
    Nors kreatinas dažniausiai vartojamas atskirai, kai kurie prieštreniruotiniai papildai jį taip pat įtraukia dėl jo poveikio ATP regeneracijai ir raumenų jėgai. Tarnopolsky ir MacLennan (2003) nustatė, kad kreatino papildai gali padidinti jėgos rodiklius 10–15 %.

Prieštreniruotinių papildų poveikis fiziniam pajėgumui

Prieštreniruotiniai papildai gali turėti įvairų poveikį, priklausomai nuo treniruotės tipo ir individualių sportininko savybių.

  • Jėgos treniruotės

    • Spradley ir kt. (2012) nustatė, kad prieštreniruotiniai papildai gali padidinti pakartojimų skaičių jėgos pratimuose, ypač esant didelėms apkrovoms.
    • Jung ir kt. (2017) tyrimas parodė, kad kofeinas ir beta-alaninas gali padėti išlaikyti didelę galią per visą treniruotę.
  • Ištvermės treniruotės

    • Duncan ir kt. (2014) parodė, kad kofeinas prieš ištvermės pratimus padeda išlaikyti didesnį intensyvumą ir sumažina fizinio nuovargio pojūtį.
    • Wilkerson ir kt. (2018) nustatė, kad citrulino malatas gali pagerinti bėgimo ir dviračių sporto rezultatus, nes padidina azoto oksido kiekį kraujyje.
  • Reakcijos greitis ir koncentracija

    • Patel ir kt. (2019) tyrimas parodė, kad kofeino vartojimas prieš treniruotę gali pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti reakcijos laiką.
    • Miller ir kt. (2020) pastebėjo, kad prieštreniruotiniai papildai gali pagerinti kognityvines funkcijas, ypač atliekant sudėtingas motorines užduotis.

Potencialūs šalutiniai poveikiai

Nors prieštreniruotiniai papildai dažnai laikomi saugiais, kai kurie asmenys gali patirti nepageidaujamą poveikį:

  • Padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmo pokyčiai – dažniausiai dėl didelio kofeino kiekio.
  • Virškinimo trakto sutrikimai – kai kuriems žmonėms beta-alaninas ar citrulino malatas gali sukelti diskomfortą.
  • Nemiga ir nerimas – jei papildai vartojami per vėlai vakare dėl stimuliuojančių medžiagų poveikio.

Išvados

Moksliniai tyrimai rodo, kad prieštreniruotiniai papildai gali pagerinti jėgą, ištvermę, reakcijos laiką ir bendrą treniruotės efektyvumą. Tačiau jų poveikis priklauso nuo vartojamų ingredientų ir individualių organizmo savybių. Sportininkams svarbu rinktis prieštreniruotinius papildus atsakingai, atsižvelgiant į jų sudėtį ir galimus šalutinius poveikius.

Literatūra

  • Grgic, J., et al. (2019). Effects of caffeine intake on muscular strength and power: A meta-analysis. Sports Medicine, 49(2), 233-244.
  • Smith, A. E., et al. (2009). Effects of beta-alanine supplementation on exercise performance. Journal of Strength and Conditioning Research, 23(3), 1052-1058.
  • Gonzales, A. M., et al. (2017). Citrulline malate enhances athletic performance and relieves muscle soreness: A meta-analysis. Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, 57(1-2), 20-32.
  • Tarnopolsky, M. A., MacLennan, D. P. (2003). Creatine monohydrate supplementation enhances high-intensity exercise performance. International Journal of Sport Nutrition and Exercise Metabolism, 13(3), 376-392.
  • Patel, R. K., et al. (2019). Caffeine and cognition: Effects on alertness and reaction time. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 103, 133-142.
  • Miller, B. E., et al. (2020). Pre-workout supplementation and cognitive function during exercise. Journal of Applied Physiology, 128(4), 987-996.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje

Karių Fizinis Rengimas: Fizinio rengimo komponentai ir jų svarba Lietuvos Kariuomenėje Fizinis rengimas yra vienas iš esminių elementų, kuris formuoja stiprų ir pasiruošusį karių korpusą. Lietuvos kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitos šalies ginkluotose pajėgose, karių fizinis rengimas turi būti kruopščiai planuojamas ir įgyvendinamas, kad užtikrintų karininkų ir karių fizinį bei psichologinį pasirengimo lygį. Šiame straipsnyje aptarsime tris pagrindinius karių fizinio rengimo komponentus – jėgos, ištvermės ir judrumo – ir išnagrinėsime, kodėl šios savybės yra svarbios Lietuvos kariuomenėje. 1. Jėgos Komponentas Jėga yra pagrindinė fizinė savybė, kuri leidžia kariams įveikti fizinį pasipriešinimą ir kontroliuoti judesius. Lietuvos kariuomenėje jėgos komponentas susideda iš trijų svarbių dalių: Maksimali jėga: Maksimali jėga reiškia didžiausią pastangą, kurią karys gali išlaikyti vienoje pastangų padėtyje. Tai yra labai svarbi savybė, ypač kovinėje situacijoje, kai reikia įveikti kon...

Kaip atliekamas Karių fizinio parengtumo testas (KFPT)?

KAIP ATLIEKAMAS KFPT?  Karių fizinio parengtumo testas (KFPT) , arba kitaip liaudiškai tariant -  FIZO , tai bene svarbiausias kasmetinis fizinio rengimo renginys.  KFPT sudaro 3 pagrindiniai pratimai (pagal eiliškumą):  1. Atsispaudimai 2. Susilenkimai 3. 3000 m bėgimas KFPT KFPT   Reikalavimus KFPT pateikiau šioje nuorodoje  https://lkfrs.blogspot.com/p/kariu-fizinio-parengtumo-testo-kfpt.html  Kolega iš LK Karo akademijos susuko puikų vaizdo įrašą ir pateikė kaip reikia taisyklingai atlikti KFPT ir ko galima tikėtis testavimo metu. Video žemiau 👇

Pagrindinės klaidos atliekant fizinio rengimo testus ir kaip jų išvengti

p> Fizinio rengimo testai – tai ne tikbandymas, reikalaujantis jėgos, ištvermės ir pasiruošimo, bet ir protingo požiūrio į treniruočių procesą. Dažnai kariuomenės nariai ir sportininkai susiduria su problemomis dėl netinkamo pasirengimo ar testų atlikimo. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai daromas klaidas, remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis, ir pateiksime patarimus, kaip jų išvengti. #### 1. **Netinkamas pasiruošimas – per intensyvios ar nepakankamos treniruotės** **Klaida:** Daugelis karių ir sportininkų linkę per daug stengtis treniruotėse arba, priešingai, nepakankamai treniruotis. Per intensyvios treniruotės gali sukelti raumenų perkrovą, traumų riziką ir nepakankamą atsigavimą prieš testą, o per mažas pasiruošimas gali lemti prastus rezultatus ir nesėkmes. **Mokslinis pagrindas:** Mokslininkai pabrėžia, kad periodizacija – tai esminė sėkmingo pasirengimo dalis. 2020 m. tyrimas, atliktas Tarptautiniame sporto mokslų žurnale („International Journal of Sports Science“), p...